Atitinkamai Dublino susitarimui, iki šių metų rugsėjo Vokietija planavo išsiųsti į kitas Šengeno zonos šalis 40 tūkstančių imigrantų. Tačiau įgyvendinti to nepavyko – buvo išsiųsta viso tik 2860 žmonių, praneša Die Welt.
Atitinkamai Europos teisei, migrantai, pirmą kartą užsiregistravę, pavyzdžiui, Šveicarijoje ar Italijoje, neturi teisėtų galimybių likti Vokietijos teritorijoje. Pakartotiniai prašymai suteikti prieglobstį pasmerkti jų atmetimui. Publikacijos autorius Filipas Kunas (Philip Khun) paaiškina, jog Dublino susitarimas tarp Šengeno zonos šalių numato tokių pabėgėlių išsiuntimą į tą šalį, kuri jie buvo registruoti pirmą kartą. „Tačiau praktiškai šios taisyklės veikia retai“, – konstatuoja žurnalistas.
Kaip tapo žinoma Die Welt iš Federalinės žinybos migrantų ir pabėgėlių klausimais dokumentų, „nuo šių metų sausio iki rugsėjo imtinai Vokietija kreipėsi į kitas Šengeno zonos šalis su prašymais išsiųsti į jas 40 tūkstančių pabėgėlių. Finalinis tų prašymų rezultatas – išsiųsta tik 2860 žmonių“.
„Kitaip tariant, iš Vokietijos buvo priimta tik 7% nuo paskelbto pabėgėlių skaičiaus. Didžiausios problemos ryšium su tuo kilo su Vengrija. Tik 248 atvejais iš 10082 šalių vyriausybės priėmė teigiamus sprendimus. Pagrindinę pabėgėlių dalį Vokietija išsiuntė į Italiją (743 žmones) ir į Lenkiją (553)“, rašoma straipsnyje.
„Migracijos krizės fone tampa akivaizdūs Dublino susitarimo trūkumai, – pastebi autorius. – Su sąlyga, jei priimtų susitarimų būtų laikomasi, Centrinė Europa perkeltų visą atsakomybę už atvykstančius imigrantus tokioms išorinio ES pasienio šalims, kaip Italija ar Graikija. Aišku ir tai, jog Vokietija, būdama svarbiausia, priimančia pabėgėlius šalimi, nenori prisiimti sau visos atsakomybės. Todėl Dublino susitarimų ribose reguliariai apiforminamos užklausos pabėgėlių perdavimo kitoms šalims klausimu“.
Tokios užklausos tenka ir Vokietijos adresu. Per aukščiau nurodytą laiko intervalą iš pateiktų daugiau kaip 24 tūkstančių užklausų buvo priimta apie 10 tūkstančių. „Pradedant nuo šių metų, likusios ES šalys pirmą kartą siunčia į Vokietiją daugiau imigrantų, nei atvirkščiai“, – konstatuoja Die Welt.
„Daugumoje atvejų kaltė dėl sustabdytų imigrantų išsiuntimų iš Vokietijos gula ne ant pačių šalių, į kurias būdavo nukreipiamos užklausos“. Kaip leidiniui paaiškino Federalinės žinybos migracijos ir pabėgėlių klausimais atstovas, pabėgėliai, teikę užklausas pabėgėlio statusui gauti, oficialiu keliu ginčija sprendimą dėl jų iškėlimo iš Vokietijos. O kol atitinkamos instancijos svarsto tokius pareiškimus, gali praeiti mėnesiai – atskirais atvejais sprendimai dėl perkėlimo būna atšaukiami.
Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį SMS žinute.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis