infa.lt

Hermanas Grimas, gavęs virš 2 mln dolerių | „New York Post” įrašo kadras

Neišlaikyti Niujorko valstijos mokytojų egzamino tikrai apsimokėjo – ypač vienam Kvinso gyventojui, kuris šį mėnesį sužinojo, kad dėl to gaus 2 mln. dolerių, rašo „New York Post” leidinys.

Laukiama, kad maždaug 5 200 juodaodžių ir ispanakalbių buvusių „Big Apple” mokytojų ir kadaise pradėjusių dirbti pedagogų gaus išmokas iš tam skirtų daugiau kaip 1,8 mlrd. dolerių po to, kai Niujorkas nustojo kovoti su beveik tris dešimtmečius trukusiu federaliniu ieškiniu dėl diskriminacijos, kuriame buvo „nustatyta”, kad atestacinis egzaminas buvo neobjektyvus.

Sprendimas apie diskriminacinį egzaminą rėmėsi tuo, kad jį išlaikė daugumą baltųjų (90% testo), ir neišlaikė dauguma juodaodžių (53% testo) bei lotynų amerikiečių (50% testo), pretenduojančių tapti mokytojais.

Penktadienį 225 asmenims, kurie neišlaikė laisvųjų menų ir gamtos mokslų testo, naudoto mokytojų licencijavimui 1994-2014 m., jau buvo pranešta, kad jie gaus mažiausiai 1 mln. dolerių dydžio išmokas, rodo Manhatano federalinio teismo įrašų analizė.

Liepos 5 d. 64 m. Hermanui Grimui iš Kvinso buvo priteista didžiausia iki šiol priteista suma – 2 055 383 JAV dolerių.

Į šią sumą įeina 1 583 114 JAV dolerių neišmokėto darbo užmokesčio už neišdirbtą laiką, negautas palūkanas ir kitas kompensacijas.

Grimas negalėjo išvardyti priežasčių pavyzdžių, kodėl, jo nuomone, testas galėjo būti neobjektyvus. Tačiau Grimas prisiminė, kad dešimtojo dešimtmečio pradžioje samdė privačius korepetitorius ir mokėsi jam ruoštis, o vėliau vis tiek daug kartų neišlaikė.

„Negaliu pasakyti, kiek kartų juos laikiau. Daug! Labai daug!” – sakė jis.

Po to jis daugiausia pragyveno kaip pakaitinis mokytojas, kol pernai vis tik išlaikė dabartinį sertifikavimo testą ir pradėjo dirbti specialiojo ugdymo mokytoju Harlemo mieste.

Teismų sprendimuose nurodoma, kad egzaminas pažeidė pilietinių teisių įstatymus, nes jį galėjo išlaikyti gerokai daugiau baltųjų kandidatų.

Kompensacijų sprendimai pagrįsti tuo, kiek mokytojai ir kandidatai į mokytojus būtų uždirbę, jei būtų išlaikę testą ir toliau dirbę miesto valstybinių mokyklų sistemoje.

Tikimasi, kad dėl šios bylos ateityje bus priteista šimtai kitų milijoninių sumų.

Miestui taip pat tenka apmokėti ieškovų advokatų honorarus, kurie pernai sudarė daugiau kaip 43 mln. dolerių.

Daugelį kritikų šios išmokos pribloškė.

Vienas Bruklino direktorius sakė, kad miestas „išprotėjo”, norėdamas tokiu būdu išspręsti šią bylą.

„Standartai yra standartai”, – sakė jis. „Jie neturėtų būti grindžiami tuo, kas būtų lengva juodaodžiams ar baltaodžiams. Įdarbinti žmones, kurie nėra kvalifikuoti, ir keisti reikalavimus dėl to, kad tam tikra grupė neišlaikė testo, yra nesąmonė.”

Grupės ieškinys buvo pateiktas 1996 m., ir bylą tęsėsi iki dabar.

Pagrindinis ieškovų advokatas Džošua Sonas (Joshua Sohn) teigė, kad miestas žinojo, jog atestavimo testas yra diskriminacinis, ir neįvertino, ar testo dalyvis bus kompetentingas mokytojas.

Ieškovų advokatai pasitelkė ekspertus, kurie paliudijo, kad daugelį rezultatų skirtumų galima paaiškinti tuo, kad kai kurie klausimai buvo kultūriškai šališki ir palankūs baltaodžiams.

Nepaisant to, miestas „ir toliau naudojo testą, kad atimtų iš juodaodžių ir lotynų amerikiečių mokytojų kartos sąžiningą galimybę būti svarstomiems dėl mokytojo pareigų, o iš mokinių kartos atėmė galimybę gauti naudos iš įvairesnių mokytojų”, – sakė jis.

Luz Perez, kuri gavo 1 771 190 dolerių, gyrė ieškovų teisininkų komandą.

„Esu dėkinga, kad viskas buvo išspręsta”, – sakė 79 metų L. Perez iš Kvinso. „Žinoma, esu laiminga.”

Ir ją galima suprasti.