infa.lt

REUTERS

Šveicarijos parlamento komisijos tyrimo dėl banko „Credit Suisse” žlugimo metu surinkti dokumentai konfidencialumo sumetimais bus įslaptinti 50 metų, praneša „Reuters” agentūra. Paprastai tokie dokumentai Šveicarijoje viešai neprieinami 30 metų.

Paskui banką „Credit Suisse” driekiasi ilgas daugelio metų korporatyvinių skandalų ir finansinių problemų šleifas, o 2022 m. pabaigoje patyrė didžiausią  didžiausią nuo krizinių 2008 metų nuostolį – 7,9 mlrd. dolerių.

2023 m. kovą bankų krizės JAV fone „Credit Suisse” akcijos smuko 30% ir jis kreipėsi pagalbos į Šveicarijos nacionalinį banką. Pastarasis nusprendė sujungti sunkumų patiriančią „Credit Suisse” su UBS.

Parlamentinio tyrimo centre atsidurs ne pats „Credit Suisse”, o Šveicarijos vyriausybė, finansų priežiūros institucija ir Šveicarijos nacionalinis bankas laikotarpiu iki banko žlugimo.

Parlamento komitetas turi teisę kviesti liudyti vyriausybės narius, ministerijas ir agentūras. Tačiau komitetas pabrėžė, kad visos apklausos bus griežtai konfidencialios ir kad nei patys komiteto nariai, nei tie, kurie liudys, neturi atskleisti posėdžių turinio. Baigęs tyrimą, komitetas surinktus duomenis perduos Federaliniam archyvui 50 metų saugojimui.

Šveicarijos istorijos draugijos atstovai jau išreiškė susirūpinimą, kad dokumentų nebus galima studijuoti. Pasak šios organizacijos prezidento Sascha Tsal, svarbu, kad šie dokumentai būtų atviri, nes istorikai gali užsiimti 2023 m. bankų krizės tyrimais, o šie dokumentai „gali pasirodyti neįkainojami”.

„Idealiu atveju turėtų būti galimybė suteikti prieigą prie šio archyvo po tam tikro laikotarpio, prireikus ir moksliniams tyrimams”, – sakė ekspertas. Tuo tarpu parlamento komitetas mano, kad tokių duomenų atskleidimas kenkia tyrimui, mažina komiteto darbo patikimumą ir „gali turėti neigiamų pasekmių Šveicarijos finansų sektoriui”.

infa.lt: akivaizdu, kad Šveicarijos parlamentas nenori atskleisti aplaidaus (o gal net ir nusikalstamo) valdžios ir kontroliuojančių institucijų darbo, labai primena Lietuvoje įslaptintus KGB sąrašus iki tada, kai išmirs visi, kurie gali jais domėtis ir tie, kurie galėjo būti tiesioginiai dalyviai, galėję daryti įtaką dabartinei politinei situacijai.