infa.lt

asmeninio albumo nuotr.

Ką pirmiausiai siekiama padaryti norint pasiekti tikslų, kurių įgyvendinimas didžia dalimi priklauso nuo kitų požiūrio?

Stengiamasi paveikti jų protą ir emocijas, pakreipti jų požiūrį sau teigiama linkme.

Tai įprastas marketingas, net jei niekas neparduodama, net jei norima gauti ar prastumti kažką iš pirmo žvilgsnio „dykai“ ar vardan „kitų gerovės“.

Ir, dažnu atveju, žmonės nesupranta, kad tai marketingas, kad jiems bandoma „parduoti“ tai, už ką iš pirmo žvilgsnio net mokėti nereikės. Kad priėmus tai, kas siūloma, esą taps geriau negu buvo iki tol.

Ne taip seniai visi stebėjome masinę marketingo kampaniją, populiariai vadinamą „čekiukų skandalu“, kai esą visi savivaldybių tarybų (arba bent jau didžioji dalis) narių „taškė“ mokesčių mokėtojų pinigus be jokių ataskaitų.

Kad tai marketingo kampanija, o ne nusikaltimas, išduoda tai, jog nė vienas už tai nebuvo patrauktas atsakomybėn. Nė vienas konkrečiai net nebuvo apkaltintas. Ir visi iš anksto žinojo, kad niekam niekas negresia.

Daugeliui kilo klausimas – kam tada šito viso reikėjo? Negi A.Tapinas, rinkdamas šiuos „demaskuojančius“ duomenis nežinojo, kad niekam niekas negresia? Kad pagal įstatymus niekam nenumatyta bausmė? – O jei žinojo, tai kokia buvo viso šio „skandalo“ prasmė?

Kai kalbame apie marketingą politikoje – visada atsakymo reikia ieškoti ten, kur kažkas gauna naudą.

Net nukreipiamasis G.Landsbergio manevras, kuriuo jis bandė atitraukti dėmesį – išankstiniai rinkimai – iš tiesų buvo tik marketingo kampanijos dalis, o ne pagrindinis „čekiukų skandalo“ tikslas.

Tai kam to reikėjo?

Kai pamatome, kad vieninteliai šios istorijos naudos gavėjai yra tie, kurie buvo didžiausi „čekiukų skandalo“ kaltininkai – savivaldybių tarybų nariai – atsakymas ant lėkštutės.

Jie staiga ėmė gauti atlyginimus, kurie anksčiau nepriklausė, nes niekas ten nedirbo tiesiogine ta žodžio prasme. 1-2 posėdžiai per mėnesį – nėra darbas vertas atlyginimo. Todėl jiems buvo mokama simboliškai – už dalyvavimą posėdžiuose. Plius apmokant to dalyvavimo išlaidas.

Reikia turėti omenyje, kad atlyginimas nebus mažesnis už vidutinį – 1959,90 eurų „ant popieriaus“.Tai apie 1000-1220 eurų į rankas. TV3 skelbia apie 640-805 eur. atlyginimų intervalą. Tačiau įstatyme rašoma, kad minimalus atlyginimas gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Taip pat TV3 skelbia, jog tam reikės mažiausiai 13 mln eurų daugiau nei pernai.

Ir tai kur kas daugiau, nei jie „nusirašydavo“ kanceliarinėms ir kuro išlaidoms.

Tad „nusikaltėliai“ buvo ne tik nenubausti, bet dar ir apdovanoti.

Politiniam marketingui visada pirmiausiai paruošiamas tinkamas fonas arba pasinaudojama jau esančiu, pritraukiant aplinkybes prie turimo plano.

Prisiminkime, kaip Matuko tragedija buvo pasinaudota prastumiant „Vaiko teisių apsaugos“ įstatymą, vos ne visus Lietuvos tėvus paverčiant potencialiais įtariamaisiais.

Vardan vaikų „gerovės ir geriausių interesų“, kur didžiausia grėsme pateikiama jo šeima.

Kaip buvo prastumtas „Elektros rinkos liberalizavimas“, esą būsiant didesnei tiekėjų konkurencijai – „elektra pigs“, nutylint, kad vienintelis tikrasis tiekėjas yra „Skirstomieji tinklai“ su savo nuosava fizine infrastruktūra. Visi kiti tiekėjai tik fikcija, virtualūs tarpininkai, besidalijantys jiems skirtos rinkos likučiais, perkantys elektrą iš tos pačios biržos.

O mūsų „energetinė nepriklausomybė“ Independence? – Ši istorija verta atskiros knygos.

Ir visam tam pirmiausiai reikia paruošti dirvą žmonėms priimti būsimas permainas, už kurias jie turės sumokėti iš savo kišenės (nors dauguma apie tai nesuvokia iki pat dabar).

Po to sukelti bet kokį skandalą, kuris nukreiptų visą dėmesį (tam padeda visa didžioji žiniasklaida), ir jo fone priimti-prastumti reikiamą sprendimą, esą „taisantį“ padėtį.

Viskas pakankamai primityvu, bet iki šiol puikiai veikia.

Ar kas anksčiau esate girdėję, kad „nusikaltėliams“ būtų skiriami atlyginimai, viršijantys jų iki tol „iššvaistytas“ sumas?

Ir tai praeitų be skandalo?

Aš ne.

Ir tai liudija apie protų bei emocijų užvaldymą, vykdomą padedant didiesiems žiniasklaidos tinklams. Jų, kaip vykdytojų dėka. Ne už dyką, suprantama.

Rekomenduoti galiu tik vieną dalyką – į viską ką „gero“ skelbia politikos influenceriai – žiūrėti pro padidinamąjį stiklą.

Suprantu, kad informacinio triukšmo fone tai sudėtinga, ypač sekant didžiosios žiniasklaidos pranešimus, tačiau kitu atveju visada liksime jos valdomi.

Nes pirmiausia ji kerta per emocijas – pasipiktinimą, gailestį, pasibjaurėjimą, kurie stabdo mūsų blaivų situacijos vertinimą. (Nekalbu apie BK kriminalus).

Beje, labai įspūdinga yra didžiosios žiniasklaidos tyla, kažkur išgaravus informacijai apie Kristijoną Bartoševičių.

Juk tai pats didžiausias politinis ir kriminalinis metų skandalas. Didžiausias todėl, nes susijęs su „skaidriausia“ valdančiąja partija, kurios lyderis neseniai kvietė pirmalaikiams rinkimams.

Tyla irgi marketingo elementas, į pirmą vietą išstumiant mažiau reikšmingus skandalus ir juos išpučiant iki atominės bombos sprogimo dydžio, tuo tarpu tikrąją bombą ir hos galimo sprogimo pasekmes slepiant nuo visuomenės.

Irgi ne už dyką.

Marketingo skandalai, nukreipiantys dėmesį nuo tikrovės, įstumia mus į virtualų pasaulį, kuriame realūs tik klaviatūros mygtukai ir telefono ekranas.

Ir šioje vietoje pats laikas atsibusti – apižvalgyti aplink ir pamatyti savo akimis (ne per ekraną) – kiek Lietuvoje liko Lietuvos.