infa.lt

deutsche-wirtschafts-nachrichten.de

Tai rimtas įspėjimas europiečiams: TVF pasiūlymas dėl privalomo mokesčio santaupoms yra labai konkretus. (Nuotrauka: consilium)

2014.01.27 d.

Apie santaupų mokesčius eina rimta kalba: Vokietijos Federalinis bankas netikėtai palaikė į TVF pasiūlymą įvesti 10% privalomą mokestį santaupoms ir skuba patikslinti, kad šis mokestis bus imamas tik „visiškai išskirtinėmis aplinkybėmis“. Tampa aišku: Euro gelbėtojai planuoja plataus mąsto kėsinimąsi į privačias santaupas, siekdami užbaigti skolų krizę, rašoma vokiečių Deutsche Wirtschafts Nachrichten tinklapyje.

TVF pasiūlymas Europos valstybėms įteisinti 10% santaupų mokestį, siekiant sumažinti valstybines skolas, iš karto po paskelbimo vokiečių politikų tarpe atrado pritarimą.

Vokietijos Federalinis bankas šiam pasiūlymui netikėtai išreiškė aiškų pritarimą. Bankas pritarė TVF pasiūlymui, kad valstybių skolos gali būti sumažintos privačių santaupų sąskaitų priverstinio apmokestinimo pagalba ir tokį mokestį laiko gera idėja – suprantama tik „ visiškai išskirtinėmis aplinkybėmis“, ir, suprantama tik ne „Vokietijoje“ – bent jau ne šiuo metu. Sąskaitų apmokestinimas.

Beje, labai įspūdinga kaip akivaizdžiai valstybinis bankas palaiko šį pasiūlymą. Ar bankas padarytų tai, jeigu nebūtų jokių ypatingų aplinkybių?

Federalinis bankas tokį priverstinį mokestį laiko prasmingu, nes tokiu būdu galima išvengti užsienio „finansinės pagalbos“, suvaldant nekontroliuojamą valstybės bankrotą: toks mokestis „atitinka asmeninės atsakomybės principą, prieš reikalaujant kitų valstybių solidarumo, mokesčių mokėtojai iš pradžių laiduoja už valstybės įsipareigojimus“, rašoma vienoje vokiečių centrinio banko pirmadienį paskelbtoje „mėnesio ataskaitoje“. Nors priverstinio apmokestinimo rizika ir šalutinis poveikis – kapitalo pasitraukimas ir investuotojų pasitikėjimo praradimas – bus žymus. Todėl toks mokestis turi būti panaudojamas tik kraštutiniu atveju, – jei valstybei gresia bankrotas.

Rudenį, TVF, atsižvelgdamas į daugelio šalių augančias skolas, prakalbo apie dešimties procentų turto mokestį. Aplinkybės, kuriomis buvo paminėtas turto mokestis, tapo faktas, kad krizės metu kai kurių Euro zonos valstybių viešosios valstybinės skolos dydis yra proporcingas privačiam turtui. Federalinis bankas pritaria TVF nuomonei:

“Atsižvelgiant į tai, peršasi išvada, kad tokiomis aplinkybėmis, siekiant sumažinti valstybės skolą, valstybės iždą tikslinga papildyti privačiu turtu. Be to, kyla klausimas – ar išimtiniais atvejais esant nacionalinei ekstremaliai situacijai, kartu su privatizavimu ir įprastinėmis konsolidavimosi priemonėmis (…) papildomai įtraukiant ir privatų turtą, padės išvengti valstybinio bankroto?“.

Kiek detalūs yra šitie planai galima matyti iš analizės, kurią pateikia Reuters agentūra iškart po federalinio banko pranešimo. Šiuo atveju jau konkrečiai apgalvota, kieno sekančio bus eilė: “Federalinio banko teiginiai konkretūs, žvilgsnis krypsta link labai prasiskolinusių Graikijos ar Italijos. Pirmoje vietoje eina kalba apie Graikijos industrijos turtinguosius, tokius kaip Reeder, turinčius nemažai turto, tačiau realios krizės metu likusius nuošalyje. Taip pat Šiaurės Italijos srityje randasi didelė privataus turto dalis. Italija, pačiame krizės įkarštyje, perkant per ECB valstybines obligacijas, netiesiogiai gavo didelę paramą, nors, lyginant su Graikija, jai nebuvo valstybės bankroto pavojaus. Tačiau privatus turtas buvo panaudotas praeitų metų pradžioje Kipre, „rekonstruojant Kipro bankus“.

Ir, nors privalomas mokestis, anot valstybinio banko pareiškimo, tai tik teoriniai svarstymai, Vokietijos ekonominių tyrimų institutas (DIW) jau apskaičiavo, ką duotų priverstinis mokestis, jeigu vokiečius priverstų susimokėti: Taigi, toks vienkartinis privataus turto, siekiančio nuo 250 000 Eurų, apmokestinimas Vokietijoje, atneštų 230 milijardų Eurų.

Anot federalinio banko, Vokietijai priverstinis mokestis šiuo metu negresia. Į galimybę vėl įvesti turto mokestį, kuris 1997 metais Vokietijos parlamento buvo atšauktas, tas pats vokiečių centrinis bankas žiūri kritiškai. Toks mokestis būtų stabdantis „augimą“, pakomentavo žinių agentūrai Reuters federalinio banko atstovas spaudai.

Faktiškai nuolatinis, smulkiai detalizuotos informacijos pateikimas apie priverstinį mokestį, turi vokiečių privataus turto savininkus paruošti tam, kad valstybės bankroto galima išvengti tik masiškai panaudojant vokiečių privatų kapitalą.

Žingsnelis pradedant užuomina iš TVF pranešimo, iki oficialaus Federalinio banko pranešimo paskelbimo rodo, kad greitai idėją galima įgyvendinti praktiškai. Overtono lango principu, kai visuomenė apsipras su ta mintimi, jog kitaip nebus.

Toks priverstinis mokestis Europoje buvo panaudotas jau ne kartą – po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų. Šių dienų valstybių pranašumas įvedant tokį privalomą mokestį yra tai, kad visos bankininkystės operacijos vykdomos elektroniniu būdu.

To išvengti beveik neįmanoma – TVF tokiems atvejams įvedė taip vadinamą „downside“ .

Šiais laikais viskas įmanoma tik vienu pelės paspaudimu. Netgi privačių lėšų nusavinimas.

Puikus naujas pasaulis.

parengė: Remigijus Sinkevičius

Infa.lt redakcijos komentaras:

Ši žinia ne nauja – 2014 metų. Straipsnyje užsiminta apie Kipro bankų krizę ir kaip jie buvo gelbėjami indėlininkų lėšomis. Stebint kaip ECB (Europos Centrinis bankas) kiekvieną mėnesį emituoja po 60 mlrd eurų, bandydamas gaivinti dūstančią ES ekonomiką, galima prognozuoti, jog neužilgo tokios operacijos, kuri buvo pritaikyta Kipre ir apie kurią yra rašoma straipsnyje, gali prireikti ir platesniu mastu kitose Europos šalyse. Juolab, kad tam Europos Sąjungoje yra pilnai pasiruošta. Yra patvirtinti ir suderinti planai apie kuriuos kol kas tylima, tačiau jie laukia savo valandos. Žmonės turi žinoti rizikas laikant bankuose savo sunkiai uždirbtas santaupas. Tačiau bankai tyli. Jie laikosi savo plano – privatizuoti pelną ir nacionalizuoti, tai yra paskirstyti visuomenei arba bent jau indėlininkams savo nuostolius.