infa.lt

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui numatyti administracinę atsakomybę už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, nors pradžioje įstatymas buvo inicijuotas kaip siekis apginti gydytojus.

„Įžeidus ir agresyvus elgesys su paramedikais ar kitais viešąsias paslaugas teikiančiais asmenimis, deja, yra įsisenėjusi ir sisteminė problema. Mano įsitikinimu, turime kurti tokią teisinę aplinką, kuri padėtų ugdyti pagarbą ir aiškiai parodytų, kokio elgesio valstybė netoleruoja“, – pernai gruodį pristatydama Administracinių nusižengimų kodekso pataisas sakė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak parlamento vadovės, siūlomi pakeitimai yra aktualūs svarbių profesijų atstovams, pavyzdžiui, skubiosios medicinos pagalbos specialistams, kuriems atvykus į iškvietimą, turėtų būti sudarytos visos sąlygos, greitai ir efektyviai teikti pagalbą: „Tai liudija ir patys specialistai, dabar neretai atvykę į iškvietimą, jie pirmiausia turi apsiginti nuo agresyvių pacientų ar jų artimųjų. Į panašias situacijas patenka ir kitose srityse viešąsias paslaugas teikiantys asmenys, pavyzdžiui socialiniai darbuotojai ir kiti.“

Kodekse siūloma įtvirtinti, kad fizinio asmens, kuris pagal nustatytus reikalavimus paslaugų gavėjui teikia socialines, švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros ir (ar) kitas valstybės ar savivaldybių garantuojamas ir visuomenės nariams vienodai prieinamas paslaugas, garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Svarstomu projektu taip pat siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai pažeminami viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbė ir orumas, administracinių nusižengimų teiseną pradėtų, tyrimą atliktų ir protokolus surašytų policijos pareigūnai, kurie šiuo metu visa tai daro, analogiškose situacijose, dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, ir savivaldybių administracijų pareigūnai – atsižvelgiant į tai, kad daugiausia viešųjų paslaugų teikėjų yra sveikatos priežiūros, socialines, švietimo ir kitas paslaugas teikiančios įstaigos, kurių savininkės arba dalininkės yra savivaldybės, taip pat į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, savivaldybės administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą savivaldybės gyventojams.

Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektui Nr. XIVP-2270(2) po svarstymo pritarė 106, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 3 Seimo nariai.

infa.lt: Visas klausimas tame, ką laikysime „Viešąsias paslaugas teikiančiais asmenimis”.

Įdomiausia, kad „viešąsias paslaugas teikiančiais asmenimis” laikomi ir Vaiko teisių tarnybos darbuotojai, kurie atvykę į namus nieko, išskyrus nemalonumus, šeimoms nežada. Ir kai jie ateis atimti iš šeimos vaikų, remdamiesi jų „geriausiu interesu” – šeimos privalės priimti juos su šypsena ir pagarba. Visa kita gali būti įvertinta kaip „provokuojantis arba kitoks” elgesys, už kurį numatoma bauda. Įstatymas menkai konkretizuotas, todėl gali būti taikomas labai išplėstai, nukreipiant jį prieš tuos, prieš ką nebuvo numatytas.

Prie įstatymo projekto svarstymo yra pridėti ir žmonių pageidavimai. Vienas iš jų:

Laba diena, kaip LR pilietė norėčiau išsakyti požiūrį į su Jūsų asmeniu žiniasklaidoje siejamu įstatymo apsaugančio medicininių paslaugų teikėjus nuo besikreipiančių pacientų ir juos lydinčiųjų projektą. Pati asmeniškai manau, kad įstatymas yra nereikalingas.

Gydymo įstaigose egzistuoja nelojalių, „nusikaltusiųjų” darbuotojų mobingas. Dar nuo tarybinių laikų vadovai rinkdavosi informaciją, kas vyksta „apačiose”, susikurdami savo tuo užsiimančių pavaldinių struktūrą. Dabartiniu metu, „išlaisvėjus” visuomenei, tai vadinama mobingu, kuris egzistuoja visose socialinio gyvenimo sferose. Mobingo metodai nuolat tobulinami. Pirmiausia patys medikai ir gydymo įstaigų darbuotojai turi liautis užsiiminėti smurtavimu VIENI PRIEŠ KITUS.

Nuo tarybinių laikų gydytojų, slaugytojų profesijas vadindavo prestižinėmis. Dabartiniu metu vos įžengus į gydymo įstaigą pacientams ir jo artimiesiems PRIMENAMA, kad jie yra PRAŠYTOJAI, privalantys paklusti medicinos paslaugų teikėjų juos žeminančiai valiai.

Patys pacientai pripažįsta privačių ir valdiškų gydymo įstaigų medicininių paslaugų teikimo įpročių skirtumus. Jau nuo valdiškos gydymo įstaigos registratūros medicinos paslaugų teikėjai leidžia sau prastą savo savijautą ar nuotaiką(atseit, nenervuokite manęs) „išsikrauti” ant besikreipiančių pacientų ir jų artimųjų.

Tai primena SOVIETINĖS PARDUOTUVĖS PARDAVĖJOS darbo bruožus. ko gero sumaišoma, kad pergyvena ir yra įsitempęs dėl jį kamuojančios bėdos į gydymo įstaigą atvykęs PACIENTAS.

Dar nesant mano minimo įstatymo , medicinines paslaugas teikiantis personalas drįsta bauginti pacientus vaizdo įrašinėjimu ar, nesant pagrindo, kviestis apsaugos darbuotoją, tuo patys provokuodami konfliktinę situaciją.

Pagal jų elgesio logiką reikėtų leisti įrašinėti pokalbius ar medicininių paslaugų teikėjams išdalinti bent jau ašarinių dujų balionėlius. Tebūnie pirmiausia išgyvendinti mobingo metodai gydymo įstaigų vadovų bei darbuotojų tarpusavio elgesyje bei „sovietinės pardavėjos elgesio normos” teikiančiųjų medicinines paslaugas tarpe, nes bijau priešingu atveju įstatymų kūrimais bus atidaryta tolimas pasekmes sukelianti „pandoros skrynia”.