infa.lt

Facebook nuotr.

Pastaruoju metu dažnokai girdžiu frazę: „žmonės užzombinti“. Ką tai reiškia ir kaip tai yra daroma?

Į šį klausimą padės atsakyti vienas eksperimentas, kurį dar prieš kelis dešimtmečius atliko BBC žurnalistas Robin Day. Jis paruošė du pranešimus ta pačia tema: vieną teisingą, o kitą – visiškai melagingą.

Žurnalistas tuos pranešimus išplatino per radiją, spaudą ir televiziją. Po to jo komanda paskambino 32 000 eksperimente dalyvavusių radio klausytojų, laikraščių skaitytojų ir TV žiūrovų ir paklausė jų, kuris pranešimas, jų nuomone, yra melas, o kuris – tiesa. Rezultatai buvo labai įdomūs:

Melą nuo tiesos atskyrė 46,5% radio klausytojų, 28% laikraščių skaitytojų ir tik vos 3,5% TV žiūrovų. Po šio eksperimento tyrėjai priėjo išvados, kad televizija yra toks dalykas, kuriame praktiškai negalima atskirti, kur yra melas, o kur tiesa. Kodėl TV turi tokią didelę galią praktiškai ištrinti visas ribas tarp melo ir tiesos?

Ogi todėl, kad žiūrėdamas TV, žmogus informaciją priima vienu metu naudodamas du informacijos priėmimo kanalus, t.y. regėjimą ir girdėjimą. Tyrėjai nustatė, kad kuo daugiau vienu metu žmogus naudoja informacijos priėmimo kanalų, tuo labiau veikia informacijos suvokimo filtrai ir tuo lengviau yra įkišti informaciją į jo sąmonę bei pasąmonę.

(P.S. o jeigu žiūrėdamas dėžę žmogus dar geria alų ar valgo savo mėgstamą patiekalą? Tada dar įsijungia ir trečias informacijos priėmimo iš aplinkos kanalas – skonis… Ir štai prašom: gatavas informacinis zombis ir manipuliatorių objektas).

Televizija, skleisdama informaciją, naudoja komiksų principus. Komiksas – tai trumpas, paprastas tekstas, papuoštas linksmais paveikslėliais.

Buvo prisimintas ir Trečiojo Reicho propagandos meistras Gebelsas. Savo propagandai okupuotose teritorijose jis taip pat naudojo komiksus.

Šiandien propagandos priemonėse naudojami komiksai ypač efektyviai veikia, norint numalšinti masių kritines nuotaikas.

Ne kartą įrodyta, kad jeigu TV žinių diktoriaus balsą iliustruoti vaizdais (tikrais ar padirbtais) iš įvykio vietos, tai ši informacija bus priimta, kaip neginčijama tiesa.

Televizija turi dar vieną galią – užliūliuoti žmogų. Vizualinių vaizdinių, teksto, muzikos ir namų jaukumo derinys visiškai atpalaiduoja žmogaus smegenis ir nuteikia informacijos priėmimo pasyvumui.

Televizija išvaduoja žmones nuo būtinumo išreikšti bet kokį protinį aktyvumą. Smegenys dirba „autopilotiniu“ režimu. Tokiu būdu žmogus nubloškiamas į fiktyviąją realybę.

Televizijos politinių laidų prodiuseris Don Hewitt sakė: „Mes neperduodame žinių, mes jas gaminame. Mes netransliuojame tiesos, mes ją kuriame“.

Galbūt kai kas pastebėjo, kad reportažai iš karštųjų taškų yra lydimi daugelio metų senumo vaizdais. Ir ne todėl, kad nebūtų naujų vaizdų, bet todėl, kad tie naujieji negali žmonių sąmonėje sukelti reikiamų reakcijų.

Daugeliui žmonių tai, kas matoma TV ekranuose tampa realybės sinonimu. Deja, bet vis daugiau vaikų ir paauglių jau nebesugeba atskirti fikcijos nuo realybės.

„Televizijos transliuotojų kasta jau sukūrė tam tikrą spec, tarnybą, kuri kovoja prieš žmonių sąmoningumą ir formuoja vienalytę lengvai manipuliacijoms pasiduodančią bandą.“ – sakė gydytojas Joe Despenza.

Istorijos moralas: saugoti vaikus nuo „dėžės“. Jei dar įmanoma.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autorės asmeninėje Facebook paskyroje.