infa.lt

Dėl teismų sistemos problemų Varšuva negali gauti lėšų iš ES fondo, skirto ekonomikai atkurti po pandemijos, praneša Tomasz Skory „RFM24” kanalo tinklapyje.

Taip atsitinka dėl kelių priežasčių. Neseniai prie jų prisidėjo planai Lenkijoje įsteigti komisiją Rusijos įtakai tirti, o tai kelia nerimą Europos Komisijai..

Susikaupė problemų, susijusių su galimybe gauti lėšų Lenkijos nacionaliniam ekonomikos atkūrimo planui (EAP). Nors planas priimtas prieš metus, Lenkijos vyriausybė dar nepateikė paraiškos pinigams gauti. Dėl besitęsiančių problemų valdančiojoje stovykloje jo įgyvendinimas vis labiau tolsta.

Pirmoji blokada – prezidentinė

Valdžia galės kreiptis dėl išmokų tik tada, kai įsigalios įstatymas, kuriuo teisėjų drausmės bylos iš Aukščiausiojo Teismo perduodamos Aukščiausiajam administraciniam teismui. Tačiau prezidentas Andžejus Duda įstatymo nepasirašė, o kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. Ir dėl to iškilo rimta problema.

Antroji blokada yra teisminė

Grupė Konstitucinio Teismo teisėjų, teigiančių, kad teismo prezidentės Julijos Przyłębskos įgaliojimai baigėsi praėjusių metų gruodį. Esant tokiai situacijai, teismas negali nagrinėti prezidento kreipimosi. Peržiūrai reikalinga visa Konstitucinio Teismo sudėtis, t. y. 11 teisėjų. Tokiu būdu Aukščiausiojo Teismo įstatymas negali įsigalioti, o tai savo ruožtu užkerta kelią vyriausybei teikti peticiją dėl EAP lėšų.

Trečioji blokada – Seimas

Valdančiosios partijos nariai pateikė Seimui projektą, kuriuo siekiama sumažinti pilnos sudėties teismą nuo 11 iki 9 teisėjų; būtent tiek teisėjų yra pasirengę priimti sprendimus dėl Prezidento kreipimosi.

Tačiau Konstitucinio Teismo atblokavimą numatantis įstatymo projektas buvo paralyžiuotas dėl „Suverenios Lenkijos” partijos deputatų prieštaravimų.

Be jų, „Teisė ir teisingumas” partija neturi kuo remtis Seime, nes visa opozicija šį sumanymą įvertino kaip politinį žaidimą ir neleistiną manipuliavimą teisės aktais, apskaičiuotą trumpalaikiams rezultatams pasiekti.

Projektas, beveik paruoštas balsavimui paskutinėje Seimo sesijoje, buvo užblokuotas pačių autorių pateiktos pataisos stadijoje… siekiant pratęsti jo įsigaliojimo terminą.

Per vėlai, visur vėluojama

Bandymai įveikti šias kliūtis palaipsniui atidedami. Vyriausybė prieš pusmetį tikėjosi, kad prezidentas pasirašys Aukščiausiojo Teismo įstatymą ir tai išspręs problemą.

Vietoj to prezidentas nusiuntė įstatymą Aukščiausiam Teismui, o šis anądien vėl nesurinko reikiamo teisėjų skaičiaus ir atidėjo posėdį iki birželio pabaigos.

Seimas savo ruožtu atidėjo Teismo atblokavimą iš ankstesnės sesijos į kitą sesiją, numatytą birželio viduryje, tačiau būtinas įstatymas dar turi praeiti Senatą (kuris turi 30 dienų jam įvertinti), o po to vėl grįš į Seimą.

Ketvirtoji blokada – ES Konstitucinis Teismas

Pirmiau aprašytų problemų, kurių jau pusę metų nesprendžia jas sukūrusios institucijos (atstovaujamos Seimo, Prezidento ir Teismo), srautas, be abejo, yra didelis, tačiau jis bent jau leidžia prognozuoti įvykius ir terminus. Tačiau yra ir išorinių veiksnių, tarp jų ir labai svarbių, jei ne lemiamos reikšmės.

Ateinantį pirmadienį, birželio 5 d., Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbs sprendimą dėl drausmės teismo Lenkijoje. Tai, kad Lenkija nesilaikė ESTT nurodymų, šaliai jau kainavo 2,5 mlrd. zlotų, o nuo balandžio kasdien po 0,5 mln. eurų baudą.

Teismo sprendimas nebus palankus Lenkijai, be kita ko, dėl to, kad Lenkija jau daug mėnesių ignoruoja ESTT sprendimus ir nepriima reguliavimo sprendimų, kurių iš Varšuvos tikisi ES ir ESTT. Europos Komisija negalės ignoruoti ESTT sprendimo, kai svarstys klausimą dėl EAP mokėjimų.

Penktoji blokada – poveikio tyrimo komisija

Ne tik Europos Komisijai, bet ir JAV nerimą keliantys planai įsteigti komisiją Rusijos įtakai Lenkijoje tirti nepadeda išspręsti lėšų atblokavimo klausimo. Komisijai taip pat kyla rimtų teisinių abejonių. Varšuva tvirtina, kad komisija visiškai atitinka konstituciją ir demokratinės teisinės valstybės principus, tačiau iš tikrųjų taip nėra.

Europos Komisijos narys Didier Reyndersas neseniai paprašė Lenkijos Europos reikalų ministro „nedelsiant pateikti analizę ir visus susijusius dokumentus, susijusius su teisėkūros procesu, įskaitant atitinkamų suinteresuotųjų šalių, įskaitant ombudsmeną ir Seimo bei Senato įstatymų leidybos biurus, nuomones, taip pat visus kitus susijusius dokumentus”.

Ką perskaitys Komisijos narys

Tai nėra slapti dokumentai, todėl ES Komisijos narys greičiausiai gaus ombudsmeno nuomonę, kurioje teigiama, kad Lenkijos poveikio tyrimo Komisijos aktas pažeidžia bent kelias Konstitucijos nuostatas, bendrą svarbiausių teisės institucijų, kurios mano, kad yra daug konstitucinių pažeidimų, nuomonę ir galiausiai praktikoje retai sutinkamą Senato teisės aktų leidybos biuro pasidavimo pripažinimą:

„Atsižvelgiant į pagrindinių prieštaravimų, kuriuos aktas kelia konstituciniu požiūriu, lygį ir pobūdį, rengti svarstomas įstatymo projektas turi konstitucinių trūkumų, kurių neįmanoma ištaisyti teisėkūros darbų etape, todėl dabartine forma jis neturėtų tapti Lenkijos teisės dalimi”.

Tačiau būtent tokios formos įstatymą pasirašė prezidentas, o vakar jis jau įsigaliojo.

Visos pirmiau išvardytos priežastys kartu ir kiekviena atskirai gali užkirsti kelią Lenkijai gauti lėšas, skirtas prieš metus priimtam Nacionaliniam ekonomikos atkūrimo planui įgyvendinti.

Jei vyriausybė nebūtų padariusi nemažai klaidų, mūsų šalis jau seniai būtų galėjusi jais pasinaudoti.

infa.lt: didžiausia ES problema ta, kad visos vyriausybės dirba ne kurdamos gerovės projektus savo valstybei, o projektus, kurie patiktų ES, nes už tai gaus pinigų. Jeigu būtų orientuojamasi į tai, kaip uždirbti pinigų patiems – problemų turėtų ES, neturėdama svertų suvaldyti savarankiškų suverenių valstybių. Rada iš ES gal ir išeitų kažkas tokio, kuo būtų galima džiaugtis.