infa.lt

paveikslėlis sukurtas Microsoft Bing algoritmo

Kaip pasaulis bando reguliuoti veido atpažinimo technologijos naudojimą.

Europos Parlamentas pradėjo svarstyti įstatymo projektą, kuriuo būtų gerokai apribotas veido atpažinimo technologijos naudojimas lauko stebėjimo kamerose. Tokioms technologijoms plintant daugelyje šalių, viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie jų masinio naudojimo teisėtumą ir etiškumą, praneša „Kommersant”.

Kuriose šalyse veido atpažinimas tapo visuotinai paplitęs

Praėjusį ketvirtadienį du Europos Parlamento komitetai – Vidaus rinkos komitetas ir Piliečių laisvių komitetas – pritarė Dirbtinio intelekto akto (AI Act) projektui (.PDF). Juo, be kita ko, būtų uždrausta naudoti veido atpažinimo technologiją lauko stebėjimo kamerose viešose vietose ir apribotas kitų „nuotolinio biometrinio identifikavimo” sistemų naudojimas.

Dabar dėl jo birželį turi balsuoti visas Europos Parlamentas, o po to vyks diskusijos su Europos Komisija ir ES valstybėmis narėmis. Tikimasi, kad įstatymas bus galutinai priimtas šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.

Remiantis specialiu „Comparitech” ir „Datawrapper” tyrimu, atliktu 100 šalių, 70% šalių valdžios institucijos ir teisėsaugos institucijos turi tam tikrą prieigą prie lauko stebėjimo kamerų veido atpažinimo duomenų.

Pagal tai, kaip dažnai ir kaip laisvai policija naudoja tokias technologijas, tyrėjai išskyrė penkis tokios prieigos ir sklaidos lygius.

Pirmajai šalių grupei, kuriose policija veido atpažinimo technologiją naudoja daugiausiai – tyrėjų apibrėžta kaip „pernelyg intensyvi / įkyri / agresyvi” – priklauso Kinija, Japonija, Argentina, Rusija ir Baltarusija.

Prie šalių, kuriose šis naudojimas yra aukšto lygio, priskiriamos Iranas, Indija, Mianmaras, Uzbekistanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Prancūzija, Italija, Graikija, Nyderlandai, Kanada, Meksika, Bolivija, Čilė ir Ekvadoras.

Vilniuje jau 2019 m buvo naudojama speciali veido atpažinimo sistema, įgyvendinama sekimo kamera ir specialiais davikliais, nuskaitanti net žmogaus nuotaiką, esą tam, kad „gyventojus padaryt laimingesniais”. Jos buvo (yra?) sustatytos Senamiestyje, Santariškių, Kalvarijų ir kitose gatvėse. Projektas vadinamas ROCK.  Plačiau:

ROCK projekto rengėjai: bangų pagalba galime priversti jus eiti į karą

Vidutiniškas lygis užfiksuotas tokiose šalyse kaip JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Švedija, Lenkija, Serbija, Rumunija, Turkija, Brazilija, Peru, Kolumbija, Venesuela, Kazachstanas, Pakistanas, Irakas, Tailandas ir Indonezija. Tarp šalių, kuriose tokios technologijos dar tik bandomos ir todėl teisiškai ribojamos, minima tik Ispanija.

Paskutinė grupė šalių, kuriose tokių technologijų naudojimas policijai yra uždraustas arba nėra duomenų apie jų naudojimą, yra daugiausia Afrikos šalys, Papua Naujoji Gvinėja, Kuba, Afganistanas, Sirija ir Kambodža.

Tyrėjai mano, kad taip yra todėl, kad šių šalių valdžios institucijos paprasčiausiai neturi pakankamai lėšų įsigyti tokias stebėjimo kameras, kurios leistų efektyviai naudoti veido atpažinimo technologiją.

JAV: iš pradžių uždrausta, dabar – neribojama

Dar 2021 m. birželį JAV Kongresui buvo pateiktas federalinio įstatymo projektas dėl biometrinių duomenų rinkimo ir veido atpažinimo technologijų naudojimo moratoriumo. Įstatymo projekte siūloma laikinai apriboti biometrines technologijas naudojančių sekimo sistemų naudojimą federalinėse ir valstijų agentūrose, kol bus parengtas visavertis federalinis įstatymas, reglamentuojantis tokių technologijų naudojimą.

Nors JAV nėra vieningo federalinio įstatymo, kelių valstijų vietos įstatymų leidėjai patys pradėjo reglamentuoti tokių technologijų naudojimą, daugiausia teisėsaugos agentūrose.

Viena pirmųjų JAV valstijų, kur policijai buvo uždraustos naudoti veido atpažinimo sistema pagrįstos lauko sekimo kameros, buvo Naujojo Orleano miesto taryba 2020 m.

Tai daugiausia lėmė afroamerikiečių, pasipiktinusių pernelyg dideliu policijos jėgos naudojimu po juodaodžio Floydo George’o mirties per areštą 2020 m. gegužę, protestai.

Tačiau po dvejų metų Naujojo Orleano miesto taryba sušvelnino draudimą, suteikdama vietos policijai teisę prašyti teismo suteikti teisę naudoti veido atpažinimo technologija pagrįstą programinę įrangą smurtiniams nusikaltimams tirti. Jie sušvelnino draudimą dėl to, kad per COVID-19 pandemiją padaugėjo nusikaltimų.

Panaši situacija susiklostė Virdžinijoje ir Kalifornijoje. Virdžinijos valstijoje vietos įstatymų leidėjai 2021 m. kovą uždraudė policijai naudoti veido atpažinimo duomenis ir pirkti susijusią įrangą. Tačiau mažiau nei po metų, 2022 m. vasarį, jie panaikino visuotinį draudimą ir leido policijai naudoti duomenis tam tikromis aplinkybėmis: ieškant aukų; ieškomų asmenų; arba neatpažintiems lavonams identifikuoti.

2019 m. rugsėjį Kalifornijos įstatymų leidėjas trejus metus uždraudė naudoti veido atpažinimo duomenis patrulių pareigūnų ženklelių kamerose.

Draudimas nustojo galioti 2022 m. rugsėjį, o šių metų balandį Kalifornijos įstatymų leidžiamosios valdžios duomenų apsaugos komitetas patvirtino įstatymo projektą, reglamentuojantį policijos naudojimąsi veido atpažinimo technologijomis.

Apribojimai apima tokias priemones kaip privalomas nepilnamečių atvaizdų pašalinimas praėjus šešiems mėnesiams po įrašymo, taip pat atvaizdų asmenų, kuriems nebuvo pareikšti kaltinimai; ir asmenų, kuriems kaltinimai buvo panaikinti.

Be to, kiekviena valstijos teisėsaugos institucija, naudojanti veido atpažinimo technologiją, privalo nustatyti jos naudojimo vidaus reglamentus, pateikti šiuos protokolus Kalifornijos valstijos auditorių biurui ir prireikus teikti jam ataskaitas, kad šių reglamentų būtų laikomasi.

Tačiau įstatymo projektas sulaukė aštrios vietos žmogaus teisių aktyvistų ir kelių politikų kritikos. Jie rėmėsi 2019 m. Nacionalinio standartų ir technologijų instituto atliktu tyrimu, kuriame teigiama, kad turima veido atpažinimo technologija yra labai netobula: afrikiečių ir azijiečių kilmės piliečių veido atpažinimo klaidų lygis yra daug didesnis nei europiečių kilmės piliečių.

Be to, žmogaus teisių aktyvistai teigė, kad įstatymo projekte technologijos naudojimas nėra pakankamai aiškus, todėl policijos pareigūnai gali piktnaudžiauti įgaliojimais arba pažeidinėti žmogaus teises.

Jungtinė Karalystė: pradėjo ją naudoti, bet bijo Didžiojo brolio

Jungtinėje Karalystėje taip pat vyksta karštos viešos diskusijos dėl situacijos, susijusios su policijos naudojamais vaizdo stebėjimo kamerų biometriniais duomenimis. Balandžio mėnesį buvo pranešta, kad britų policija ketina pradėti naudoti veido atpažinimo technologiją realiuoju laiku.

Policija rėmėsi Nacionalinės fizikos laboratorijos kovo mėnesį paskelbtais dvejų metų tyrimo duomenimis. Jame teigiama, kad dabar policijai prieinama technologija patikimus duomenis pateikia 89% atvejų, o vienareikšmių klaidų užfiksuota tik 0,02% atvejų.

Šie planai sukėlė Didžiosios Britanijos žmogaus teisių aktyvistų, politikų ir teisininkų protestus. „Policijos cituojamoje ataskaitoje pripažįstama, kad veido atpažinimas realiuoju laiku turi nemažai trūkumų, įskaitant didesnį klaidų skaičių, kai atpažįstami skirtingų rasių ir lyčių žmonių veidai.

Tačiau net ir pripažinus, kad yra rasės ir lyties paklaidų, ataskaitoje teigiama, kad policija gali pakeisti programinės įrangos nustatymus, kad sumažintų klaidų skaičių.

Atsižvelgiant į tai, kad policijoje jau yra daugybė rasizmo ir seksizmo atvejų, policijos pajėgos neturėtų būti įgaliotos pačios pakeisti tokios diskriminacinės technologijos naudojimo būdo”, – sakė organizacijos „Big Brother Watch” teisės direktorė Madeleine Stone.

Londono miesto asamblėjos Žaliųjų partijos frakcijos vadovė Carolyn Russell pareiškė, kad „visi londoniečiai, ypač iš bendruomenių, kurios jau dabar susiduria su pertekline policijos veikla, norės daugiau skaidrumo naudojant šias technologijas”.

Russell sakė, kad žmonės nori tiksliai žinoti, kaip policija nusprendžia sudaryti asmenų, kurie bus stebimi kameromis, duomenų bazes ir ar į jas bus įtraukti, pavyzdžiui, ieškomų asmenų giminaičiai ir pažįstami.

„Vyriausybė dar neturi vienodų taisyklių, reglamentuojančių veido atpažinimo technologijų naudojimą, todėl policija neturėtų pradėti jų naudoti, kad ir kokia pažangi būtų ši technologija. Kol neišsprendėme etinių ir teisinių klausimų, negalime kelti pavojaus londoniečių pilietinėms laisvėms”, – sakė parlamento narė.

Brazilija: įgyvendino daugumoje valstijų ir dabar riboja

Vienas iš ryškiausių pavyzdžių, kai besivystančios šalys viešai diskutuoja apie veido atpažinimo technologijų naudojimą, yra Brazilija. Šiuo metu tokia technologija veikia 21 iš 27 šalies valstijų.

Tačiau tokių tinklų diegimas susiduria su aršia žmogaus teisių aktyvistų ir technologijų ekspertų kritika, kurie mano, kad masinis tokios technologijos paplitimas ir nekontroliuojamas policijos naudojimasis duomenimis gali sukelti piktnaudžiavimą ir diskriminaciją.

Tyrimų bendrovės „Panoptico” duomenimis, 90% nuo 2019 m. su kamer7 pagalba sulaikytų asmenų buvo juodaodžiai. „Veido atpažinimas, kaip masinio sekimo priemonė, tapo pavyzdžiu technologijos, kuri laikui bėgant suyra kaip skiautinė antklodė, nesugebėdama atlikti to, kam iš pradžių buvo skirta, – sakė Matt Mahmoudi iš „Amnesty International” technologijų tyrimų padalinio „Amnesty Tech”, – Visa tai kenkia pagrindinėms žmogaus teisėms.

Vietos „Panoptico” koordinatorius Pablo Nunesas mano, kad daugelis piliečių net nežino, kad sekimo kameros stebi kiekvieną jų žingsnį, juos identifikuoja. Neturime jokių patikimų duomenų apie kamerų poveikį nusikalstamumo mažėjimui, – sako Nunesas, – o pati policija ne kartą yra sakiusi, kad kameromis nori apsaugoti policijos pareigūnus nuo teisinių veiksmų prieš juos.

Brazilijos žmogaus teisių aktyvistų ir ekspertų protestai jau paskatino 2021 m. gegužę San Paulo teismą uždrausti naudoti veido atpažinimo technologiją miesto metro sistemoje.

O 2022 m. birželį daugiau nei 50 deputatų iš 13 valstijų įstatymų leidžiamųjų organų pradėjo bendrą iniciatyvą, kuria raginama uždrausti veido atpažinimo technologiją viešosiose erdvėse.

Ši iniciatyva unikali tuo, kad joje dalyvavo skirtingų šalies politinių partijų atstovai.

„Šis raginimas sutelkė iš karto kelias partijas. Žvelgiant į situacijos raidą tapo daugiau nei akivaizdu, kad skirtingos šalies savivaldybės ir valstijos šias technologijas naudoja labai skirtingai.

Be to, išsiaiškinome, kad kai kuriais atvejais miestų valdžios institucijos pradeda naudoti tokias technologijas be jokių viešų diskusijų, o tai lemia pilietinės visuomenės ir socialinių judėjimų nepritarimą tokioms technologijoms”, – sako Jordana Almeida iš žmogaus teisių judėjimo „Coding Rights”, kuris parėmė parlamentarų iniciatyvą.