infa.lt

nuotr. montažo autorius nežinomas

Ryškėjant Lietuvos ekonomikos nuosmukiui, socialdemokratai ragina ruoštis sunkmečiui.

„Tie, kurių optimistinės prognozės skandalingai neišsipildė, dabar vėl žada šviesų rytojų“, – įspėja Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.

„2023 m. šalies ekonomika sumenko 3,6 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Tokio kritimo neprognozavo niekas, įskaitant Finansų ministeriją – ką jau kalbėti apie Lietuvos banką, kuris visuomet trykšta didžiausiu optimizmu.

Vyriausybė pasiekė dar vieną rekordą – nuosmukio. Išsiskiriame visoje Europos Sąjungoje“, – pabrėžia O. Leiputė.

Anot frakcijos seniūnės pavaduotojo Eugenijaus Sabučio, tai, kad oficialios prognozės prašovė pro šalį, yra simptomas, jog valdžios taikytos ir tebetaikomos infliacijos valdymo priemonės buvo netaiklios ir nevykusios.

Tragiškos Vyriausybės klaidos

„Žemyn ritasi pramonė, prekyba, transporto sektorius. Stebime vieną didžiausių ūkio nuosmukių per pastaruosius porą dešimtmečių. Bendrasis vidaus produktas susitraukė tarsi šalčio pakąstas.

Ekonomistai pripažįsta: kažko neįvertinome. Tik Vyriausybė demonstruoja olimpinę ramybę“, – komentuoja E. Sabutis.

Pasak parlamentaro, aiškiausias antiinfliacinės politikos nesėkmės įrodymas – maisto kainos prekybos centrų lentynose: ekonomika traukiasi, Lietuvos gyventojai su nerimu pasitinka recesiją, tačiau jokio kainų mažėjimo nematyti. Šeimoms tenka plačiai ir skausmingai atverti savo pinigines. Pajamos daugeliui tik mažės.

„Tragiškiausia Vyriausybės klaida buvo atsisakymas taikyti priemones maisto ir energijos kainoms paveikti, taip pat atkaklus vengimas pripažinti, kad žvėriškai augančios palūkanos daugelį šeimų stumia į bedugnę. Dėl energijos kainų šoko ir kosminių palūkanų vidaus vartojimo apimtys grėsmingai susitraukė. Nukraujavo visi didieji ūkio sektoriai.

Labiausiai smuko tų pramonės sektorių gamyba, kurių pridėtinės vertės indėlis į BVP yra didžiausias (baldai, medienos gaminiai ir chemija). Vartotojai nelinkę įsigyti didesnės vertės ilgalaikio vartojimo prekių.

Žmonės jau taupo maisto sąskaita, ką ir kalbėti apie baldus. Mažėjo visų didžiausių prekių grupių pardavimai. Brangstantis skolinimasis ir nežinomybė dėl palūkanų padarė savo“, – pažymi E. Sabutis.

Ekonomikos ministrė kalbėjo apie kosmosą

Anot Seimo vicepirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko, „nors turėjome daug galimybių į šalies ūkį įlieti tikslines Europos Sąjungos lėšas, Vyriausybė nuolat vėlavo, o daugeliu galimybių didinti žmonių perkamąją galią tiesiog nepasinaudojo. Tokios priemonės būtų atsipirkusios su kaupu.“

„Tačiau Lietuvos bankas ir toliau prognozuoja šviesų rytojų. Esą jau vasarą darbo užmokesčio augimas viršys infliaciją. Dabartinėje situacijoje būtų nedovanotina leistis užliūliuojamiems tokių prognozių. Atsakingas pasirengimas ūkio depresijai, ypač galvojant apie žmonių perkamąją galią, turėtų būti Vyriausybės prioritetas“, – įspėja J. Sabatauskas.

„Apie ženklus, signalizuojančius būsimą recesiją ar net krizę, Vyriausybę bandėme perspėti jau prieš dvejus metus. Klausiau Lietuvos banko vadovo, kodėl jo prognozės skiriasi nuo faktų ir kas bus daroma. Ir tada, ir dabar – atsakymas tas pats: viskas susitvarkys savaime“, – piktinasi J. Sabatauskas.

Jis primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė nuolat tikino, jog Lietuvą užklupusi didžiausia infliacija Europoje susitvarkys savaime.

O Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, paklausta apie prarandamas eksporto rinkas, pramonės ir transporto sektoriaus sunkumus, klausimus ignoravo, kalbėjo apie inovacijas ir Lietuvos kosmoso agentūrą.

„Kiek dar ministrės žada laikyti galvas smėlyje? Faktai bado akis. Visuomenei turi būti nedelsiant pateiktas planas, kokių priemonių valstybė planuoja imtis, kad suvaldytų sparčiai iš rankų slystančią situaciją, kurią lėmė ir ministrių neveiklumas“, – pabrėžia socialdemokratas J. Sabatauskas.