infa.lt

Bukalaurų finansų ministerija „prognozuoja”, kad šiais metais Lietuvos BVP „augs” 0,5%, nors net TVF prognozavo mums 1,5% kritimą.

Pirmąjį ketvirtį pramonė smuko 12 proc., kovo mėnesį – net 17%, BVP nukrito 3%. Tai „ekspertus nustebino”.

Ir tikrai, tai dvigubai daugiau už TVF prognozuotą kritimą. Bet mačiuliai ir kiti bankų čiulbuonėliai toliau kalba, kad „kritimas bus švelnus” ir „nevirs krize”.

Tipo metų viduryje „kreivė ims lygintis:, pradės veikti „kiti faktoriai”, sistemos savireguliacija, centrinių bankų priemonės ir bla bla bla.

Tik niekas nepasako, kad FED valdoma pasaulinė ekonomikos ir valiutų sistema priėjo negrįžtamumo tašką, nebeišlaiko savo svorio ir generalinio mūšio dėl pasaulio įtakos akivaizdoje pradeda lėtai griūti.

Nors visi iki vieno sprendimų priėmėjai tą jau žino ir ieško kas naudos, o kas – mažesnių nuostolių. Tas griuvimas nebus staigus, jį stabdys Kinijos interesas neprarasti savo turimų didžiulių dolerinių aktyvų, bet jis jau prasidėjo.

Stabdys visokie tarpiniai sprendimai ir centrinių bankų „intervencijos” bei CBDC įvedinėjimai. Tik nesvaikim apie „pasaulinę” CDBC ir kažkokią „hegemoniją” ir „vyriausybę” iš vieno „švabistinio centro”.

Tai absoliutūs kliedesiai, skirti feisbukų ir twiterių lengvatikiams, norintiems viską paaiškinančio, primityvaus pasaulio vaizdelio, telpančio viename teksto puslapyje.

Kiniečiai yra CBDC autoriai ir pirmeiviai, jie kurs savą sistemą, kiti žaidėjai – savas ir konkurencija bei senos globalios kovos dėl įtakos, pelnų ir lyderystės pasikeitusiame valiutų pasaulyje vyks toliau.

Laimės tas, kas nori laimėti. Tas, kuris nenaikina savęs, savo kultūros ir civilizacijos. Ir Vakarų pasaulis, tą padaręs savo veiklos dominante, ilgalaikėje perspektyvoje čia neturi jokių šansų.

Ir visi sprendimų priėmėjai tą taip pat puikiai supranta. Bet dažniausiai pasielgia priešingai, nes duotu momentu, trumpalaikėje perspektyvoje taip naudingiau.

Tai Senovės Romos imperijos paskutiniųjų šimtmečių situacija – darom tai, kas pelninga dabar, nors žinom, kad tai veda į bedugnę. Bet tas kelias ir vengimas esminių permainų turi ir privalumų.

Asmeniškai kiekvienam iš mūsų – viskas truks ilgai ir ėjimas į pralaimėjimą mums mažiau skaudės. Ir visoms imperijos valdžioms tai duoda veikimo ir rinkėjų supratimo šansų.

Viskas spręsis vykstančiame Ukrainos ir neišvengiamame ir greit prasidėsiančiame Taivanio kare. Tą irgi visi sprendimų priėmėjai žino.

Kokie mūsų šansai? Jie spręsis ne čia. JAV prezidento rinkimuose ir Europos procesuose. Tuose procesuose galime arba dalyvauti, arba nedalyvauti ir toliau stovėti šuniuko poza.

Sekantys rinkimai bus Lietuvos išlikimo arba susinaikinimo pasirinkimas. Žiūrint į „elektorato”, t.y. ateinančių prie urnų nuotaikas, prognozė bloga.

Viską gali nulemti dalis „tylinčios daugumos”, jei tik išlįs iš savo spintų. Viltis yra, nors ir labai labai maža. Tiesiog darykim ką galim.

O kaip bus – taip bus. Prisitaikymo ir nieko nedarymo-pralaimėjimo šaukliams pasakysiu tik viena.

Jei nepavyks dabar, nebepavyks niekada. Bet žinosim, kad susinaikinimo akimirką neklūpėjom nuleidę galvas.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.