infa.lt

Mes nepastebėjome, kaip civilizacijos pažanga atsisuko prieš mus

27 balandžio
19:25 2023
Šeima, jūra, saulėlydis

infa.lt montažas

Medicinos ir civilizacijos pažanga atpratino žmoniją nuo aktyvaus požiūrio į savo sveikatą. Martinas Šakumas apžvelgia neakivaizdžias, bet pražūtingas pokyčių, vedančių prie gyvenimo trukmės mažėjimo ir jo kokybės blogėjimo, pasekmes – ir kaip tai ištaisyti, rašo „Kommersant”.

Martinai, šiandien madingas sveikas gyvenimo būdas. Turint prieigą prie interneto, kiekvienas gali rasti daugybę informacijos apie tai, kaip teisingai maitintis, sportuoti ir pan. Kodėl nusprendėte parašyti knygą apie sveikatą, apie ką ji?

– Rekomendacijų ir patarimų yra tūkstančiai, kasdien atsiranda naujų. Dažnai ši informacija prieštaringa ir paremta atskirų žmonių patirtimi, tačiau vargu ar tai, kas pasiteisino jiems, pasiteisins visiems. Neįmanoma patarti visais atvejais: norint kiekvienu atveju priimti teisingą sprendimą, reikalingas teorinis pagrindas, kurį sudaro elgesio taisyklės ir principai.

Savo knygoje „Evoliucinis neatitikimas. Visa tiesa apie tai, kodėl žmonija serga XXI amžiuje” išsamiai paaiškinu, kuo grindžiamas mano požiūris, o skaitytojas, remdamasis juo, gali pats išsiaiškinti, kokia turėtų būti praktika.

Jūsų teorija yra apie evoliucinį neatitikimą, kaip vadinasi knyga. Iš ko susideda šis neatitikimas?

– Evoliucija yra ilgas ir sudėtingas procesas. Šiame kelyje genetikos dėsniai atrinko tuos, kas geriau prisitaikė ir išgyveno. O šiuolaikinis žmogus yra šimtus milijonų metų trukusio šio proceso apvainikavimas.

Mes buvome sukurti gyventi laukinėje gamtoje tam tikromis sąlygomis: netaisyklinga mityba, dideli temperatūros svyravimai. Rezultatas – prie aplinkos prisitaikęs organizmas. Ir nepaisant civilizacijos pažangos, maždaug prieš 70-100 metų daugumos planetos žmonių gyvenimo būdas ir mityba nelabai skyrėsi nuo to, kaip tūkstančius metų gyveno jų protėviai.

Jie ir toliau palaikė ryšį su gamta: juos veikė sezoniniai temperatūros svyravimai ir tam tikrų rūšių maisto prieinamumas, jie dirbo fizinį darbą. Jų gyvenimo būdui buvo būdinga aritmija.

Šiandien viskas neatpažįstamai pasikeitė. Šiuolaikiniai žmonės panašūs į gyvūnus, kuriuos ištraukė iš laukinės gamtos, uždarė į narvą ir maitino tuo, kas jiems visiškai netinka. Gyvename vienodame temperatūriniame režime: iš šilto buto į šiltą automobilį judame per šiltą požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, beveik neišeidami į lauką.

Visą dieną užkandžiai, kava, greitasis maistas, 24 valandas per parą bet kur prieinamas maistas kiekvienam skoniui, vakare pilvo šventė, televizija, socialinė žiniasklaida. Per pastarąjį pusšimtį metų radikaliai pakeitėme savo aplinką, tačiau mūsų kūnai – ne. Ir jų genetinis užprogramavimas ėmė strigti.

Atrodo, kad žmogui pagaliau „pasisekė” ir jis atsidūrė iki šiol neregėtame komforte. Tačiau būtent šiuolaikinį gyvenimo būdą ir jo neatitikimą evoliuciniams procesams jūs nurodote kaip neinfekcinių ligų pandemijos priežastį.

– Mes nepastebėjome, kaip civilizacijos pažanga atsisuko prieš mus. Širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, demencija, vėžys – šios ir kitos ligos ne tik dažnėja, bet ir sparčiai jaunėja. Ši pandemija įgavo pagreitį vos per kelis dešimtmečius.

Jei XX a. pradžioje 90% žmonių mirė nuo traumų ir infekcijų, ir tik 10% mirė nuo neinfekcinių ligų, tai šiandien yra priešingai. Pavyzdžiui, 2019 m. JAV infekcinės ligos sukėlė 3% visų mirčių, o širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, neurodegeneracinės ligos ir kitos neinfekcinės ligos – daugiau kaip 90% mirčių.

Šiuolaikinio gyvenimo būdo pasekmės vaikų sveikatai yra katastrofiškos. Būtent pirmaisiais gyvenimo metais formuojasi imunitetas. Anksčiau stipri imuninė sistema susiformuodavo natūraliai gimdant ir „treniruojantis” bendraujant su laukiniais gyvūnais, o šiandien daugelis vaikų tokio imuniteto negauna:

„inkubatoriaus” miesto sąlygos ankstyvoje vaikystėje pasmerkė naująją kartą dažnoms alergijoms ir ankstyvai chroniškų ligų rizikai, kurių ištakose autoimuniniai ir autouždegiminiai  pagreitinto senėjimo procesai. Nepakankamai lavinant imuninę apsaugą iki 6 metų amžiaus, ji išlieka sutrikusi visą likusį gyvenimą.

Šiuolaikinė mityba taip pat turi neigiamą poveikį. Jei mūsų protėviai vaikams duodavo dvejopą maistą – maitinimą krūtimi, o vėliau – bendrą stalą (vaikams daugiausia galėjo sumalti maistą), tai šiandien vietoj motinos pieno vaikai gauna dirbtinių mišinių ir sterilių konservuotų tyrelių, o po to pereinama prie saldumynų ir kenksmingo greito maisto.

O kas apsaugojo žmoniją nuo lėtinių ligų praeityje, kai tokio skirtumo dar nebuvo?

– Yra daug veiksnių, kuriuos visus išsamiai aptariu knygoje. Štai vienas iš pagrindinių.

Evoliucija ėjo savo keliu ir kūrė organizmus, kurie ilgą laiką galėjo apsieiti be maisto. Svarbiausias konkurencinis pranašumas buvo gebėjimas maitintis iš vidinių atsargų – endogeniškai. Šiandien šia funkcija beveik nesinaudojame. Ir vis dėlto endogeninė mityba yra svarbiausias sveikatos veiksnys. Tai „techninė” organizmo priežiūra.

Būtent tokiomis sąlygomis ląsteliniu lygmeniu prasideda gerybinių ir piktybinių navikų, senstančių ląstelių naikinimas, suaktyvėja sveikatingumo ir savireguliacijos procesai. Ir net tada, kai pradėjo atsirasti maisto gausa, žmonės intuityviai laikėsi šio ritmo.

Net Senovės Egipte pasiturintys miestiečiai kas mėnesį tris dienas nieko nevalgė ir vartojo vidurių laisvinamąsias priemones. Įdomu, kad religiniai pasninkai atlieka tą pačią funkciją. Stačiatikių kalendoriuje numatytos 207 pasninko dienos, t. y. beveik du trečdaliai sienų iš kalendorinių metų. Ne taip seniai per pasninką netinkamas maistas buvo tiesiog išimamas iš parduotuvių lentynų, jo nebuvo kur paimti.

Nepaisant to, medicina tampa vis pažangesnė, o gyvenimo trukmė visame pasaulyje ilgėja.

– Šiandien žmonija sveikatos priežiūrai kasmet išleidžia 8,2 trilijono JAV dolerių, t. y. 10% pasaulio BVP! Iš jų 4,5 trilijono dolerių, t. y. daugiau nei pusė, tenka JAV, kur gyvena vos 4% pasaulio gyventojų. Tačiau net ir esant tokioms išlaidoms sveikatos priežiūrai, nuo 2015 m. gyvenimo trukmė ten ne tik neilgėja, bet net trumpėja.

Prie dabartinės teigiamos statistikos labiausiai prisidėjo praėjusio amžiaus 20-ajame ir 30-ajame dešimtmetyje gimę žmonės. Jie jau buvo gavę naujosios medicinos privalumų ir kartu dar nebuvo patyrę žalingų modernybės veiksnių. Jiems mirus, statistika smarkiai pablogės. Kol kas padėtis labiau džiuginanti tose šalyse, kuriose šiuolaikinis gyvenimo būdas, įskaitant mitybą, vis dar persmelktas protėvių tradicijų, pavyzdžiui, Japonijoje, Kinijoje.

Medicina iš tiesų demonstruoja visus naujus aukštųjų technologijų sprendimus, tačiau šiandien egzistuoja požiūrio į sveikatą paradigma, kuri neragina rimtai ja rūpintis, nes yra vaistų ir technologijų, kurios kritiniu atveju viską išspręs. Ir labai svarbu pakeisti šią paradigmą, ypač vaikų sveikatos srityje.

Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti jau dabar, kad bent šeimos lygmeniu išvengtume lėtinių ligų pandemijos?

– Reikia suprasti svarbią tiesą: niekas negali padaryti jūsų sveikų – tik jūs patys galite tapti sveiki. Tai reiškia, kad visų pirma turite prisiimti visą atsakomybę už savo sveikatą. Antra, palaipsniui ir apgalvotai įtraukti į savo gyvenimo būdą tuos įpročius, kurie evoliuciškai mums tinka.

Pradėkite valgyti vietinį ir sezoninį maistą. Apribokite užkandžiavimą, išbandykite intervalinį badavimą. Vietoj ofiso – surenkite pasitarimą pasivaikščiodami lauke (aš tai darau reguliariai ir, patikėkite, darbuotojai demonstruoja nuostabų produktyvumą).

O svarbiausia – mūsų vaikai, būsimos kartos. Šiuolaikinėmis sąlygomis iš jų atėmėme galimybę normaliai formuotis imuninei sistemai ir jau matome skaudžias pasekmes. Prieš 50-70 metų niekas net nebuvo girdėjęs apie alergijas. Vaiko organizmas su alergenais susipažindavo natūralioje aplinkoje – miške, stepėje – ir suformuodavo imuninį atsaką, todėl vėliau alerginių reakcijų nebūdavo. Tačiau dabar tai tikra rykštė.

Kitas pavyzdys – autizmas. Dar 1970 m. JAV tūkstančiui vaikų teko vienas autistas. 2019 m. vienas iš 40 vaikų gimė su autizmo spektro sutrikimu (ASS), o tarp berniukų – vienas iš 26. Kas dvejus metus ASS turinčių vaikų skaičius padidėja 10 procentų. Jei toks tempas išliks, 2060 m. kas antras vaikas gims su ASS!

Nelaukite stebuklingo vaisto: viskas – jūsų ir jūsų vaikų sveikata – priklauso nuo jūsų.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 305

Žymos:

1 Atsiliepimas

  1. Tam ir    -  2023-04-27, 22:59

    kuriama ta pazanga,kad ponui nebereiketu islaikyti vergo,kaip budavo kadaise.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....