infa.lt

Kinijos Wuhano universiteto mokslininkai pranešė, kad vykdant eksperimentą generatyviniam dirbtinio intelekto modeliui buvo suteikta galimybė visiškai valdyti vieną iš nuotolinio stebėjimo palydovų.

Palydovą „Qimingxing 1” dirbtinis intelektas valdė 24 valandas be žmogaus įsikišimo. Eksperimento tikslas buvo paprastas – pamatyti, ką dirbtinis intelektas darytų gavęs tokią priemonę, ir kokių imtųsi veiksmų. Pirmas dalykas, kurį padarė dirbtinis intelektas tik gavęs kontrolę, buvo tai, kad nukreipė savo kameras į potencialių Kinijos varžovų karinius objektus.

Žemės stebėjimo palydovai dažnai nėra labai veiksmingi. Pavyzdžiui, Kinija turi daugiau kaip 260 nuotolinio Žemės stebėjimo (NŽS) palydovų, tačiau jie dažnai renka mažai praktinės vertės turinčius duomenis. Be to, palydovai yra brangūs ir jų naudojimo trukmė ribota.

Kad surinkti duomenys būtų kuo aktualesni įvairiems klientams, reikia sukurti mokomą modelį, kuris galėtų sumaniai valdyti visą palydovų grupę ir kuo efektyviau naudoti jo išteklius.

Siekdama įveikti šį iššūkį, Wuhano mokslininkų komanda sukūrė didelį kalbos modelį, panašų į „ChatGPT”, išmokė jį pagrindinių palydovo valdymo principų ir leido jam imtis iniciatyvos.

Eksperimento metu dirbtiniam intelektui 24 valandoms buvo suteiktas visiškas vieno iš nuotolinio Žemės stebėjimo palydovų valdymas, leidžiant jam pačiam pasirinkti stebėjimo taikinius. Mokslininkai mano, kad dirbtinis intelektas turi suprasti įvykių sąsajas ne tik mokydamasis iš duomenų bazių, bet ir tiesiogiai stebėdamas gamtą bei žmogaus veiklą.

Pirmą kartą dirbtinis intelektas nukreipė kameras į senovinį Patnos miestą prie Gango upės Indijos šiaurės rytuose. Jame įsikūręs Indijos kariuomenės Biharo pulkas, kuris 2020 m. dalyvavo susirėmime su KLR kariuomenės daliniais ginčytiname pasienio regione.

Antroji prioritetinė stebėjimo teritorija DI taikinių sąraše buvo Japonijos Osakos uostas, į kurį periodiškai įplaukia JAV karinio jūrų laivyno laivai.

Prognozuojama, kad Žemės stebėjimo iš kosmoso priemonių skaičius sparčiai augs. Siūloma net „Starlink” tipo ryšių palydovus aprūpinti ilgo nuotolio Žemės stebėjimo sistemomis.

Turint omenyje kitų kompanijų ir šalių palydovų grupes, danguje bus šimtai tūkstančių „akių”, kurias bus labai sudėtinga kontroliuoti. Tačiau apmokomas algoritmas turėtų būti pajėgus atlikti šį darbą. Taigi Kinijos mokslininkai juda šia kryptimi, ir, greičiausiai, jie ne vieninteliai.

Kai kurie pagrindiniai Kinijos specialistai baiminasi, kad dirbtinis intelektas valdys palydovus, kurie iš esmės yra „akys ir ausys”, ir galės manipuliuoti jų gaunama informacija. Kiti įsitikinę, kad atitinkamos tarnybos atidžiai stebės šį procesą ir, jei dirbtinis intelektas bandys padaryti ką nors ne taip, jį nedelsiant sustabdys žmogus operatorius. Bet kokiu atveju tokia yra bendra idėja.

Tačiau, prisiminus filmą „Terminatorius” ir „Matrica”, optimistų scenarijai apie tai, kad dirbtinis intelektas galiausiai tarnaus žmogaus gerovei – yra ko gero pernelyg optimistiniai.