Karo veiksmai Ukrainoje paskatino Šiaurės Atlanto aljansą imtis ryžtingų veiksmų, todėl jis tapo kovai pasirengusiu bloku, koks buvo NATO Šaltojo karo metais.
Taip teigia JAV laikraštis „The New York Times” (NYT), pažymėdamas, kad pokyčiai aljanse prasidėjo 2014 m. Dabar aštuoniose šalyse prie rytinės sienos su Rusija jis dislokavo daugianacionalines pajėgas, kurioms taip pat pavesta prireikus greitai dislokuoti pajėgas vietoje, rašo NYT.
„NATO yra organizacija, kuri pasiėmė akademinį poilsį ir atsiribojo nuo istorinių įvykių”, – sakė buvęs JAV pasiuntinys po Aljanso įkūrimo Ivo Daalderis. Jo nuomone, Rusijos vadovybės veiksmai „priminė mums, kad turime galvoti apie gynybą, ir galvoti apie tai kolektyviai”.
Amerikiečiai vėl atsidūrė Europos gynybos centre, kartu su Šiaurės Atlanto aljansu spręsdami, kaip tiksliai Amerika gins Europą, sakė vienas aukšto rango NATO pareigūnas, laikydamasis anonimiškumo sąlygos.
Pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų Rytų Europos šalys tiksliai žinos, ką NATO ketina daryti, kad jas apgintų, sakė pareigūnas.
Aljansas nominaliai galėtų dislokuoti 13 korpusų po 40-50 tūkst. karių, kurie prireikus galėtų imtis karinių veiksmų, rašo NYT.
Tačiau realus, pasirengęs dislokuoti NATO pajėgų skaičius neatitinka šio skaičiaus, pripažįsta aukšti Šiaurės Atlanto aljanso pareigūnai.
Kitame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje liepos mėnesį bus susitarta dėl naujo išlaidų plano, pagal kurį valstybės narės ginkluotei turės skirti ne mažiau kaip 2 procentus nuo BVP.
Jei per ateinantį dešimtmetį didžiosios šalys ginkluotosioms pajėgoms išleis nuo 2,5 iki 3% nuo BVP, to turėtų pakakti, sakė aukštas Aljanso pareigūnas.
Gruodį NATO nustatė, kad 2023 m. karinis biudžetas sieks 1,96 mlrd. eurų, t. y. 25,8% daugiau nei 2022 m.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis