Iki šiol vyriausybės nesprendžiama situacija su Lietuvos pieno gamintojų-ūkininkų problemomis, gali privesti prie to, kad liksime be savo pieno ir jo produktų.
Ar valdžia iš tiesų to siekia, o kaip plaka pikti liežuviai, nori perduoti pieno rinką užsienio kapitalui, palikdama vietos ūkininkus beviltiškoje situacijoje, kai jiems dirbti tiesiog nebeapsimoka ir neatsiperka?
Ingridos Šimonytės pozicija į krizę pieno gamybos sektoriuje nestebina – ji teigia, kad viską lemia situacija užsienyje, vyriausybė niekuo dėta ir niekaip prie to neprisidėjo, esą viską sureguliuos „šventoji” rinka.
Ar po to „sureguliavimo” dar išliks ūkininkai, kurie norėtų dirbti esant tokiam vyriausybės požiūriui, Ingrida Šimonytė nutyli. Matomai ir turi ką nutylėti.
Smarkiai kritus pieno žaliavos supirkimo kainoms (o ar kas pastebėjote, kad kristų pieno produktų kainos parduotuvėse), stebuklingoji rinka ima naikinti mažiausiai apsaugotus ir vyriausybės nesaugomus ūkininkus, kurie iš tikro yra mūsų maitintojai.
Daugelis pieno ūkių balansuoja ties bankroto riba. Elektros kainoms augant kone dvigubai, trąšoms – apie šešis kartus, išaugusių išlaidų apimtys tampa tiesiog nepakeliamos.
Vyriausybė gi – klejoja apie rinkos dėsnius, į kuriuos ji nesikišianti. Galima ją suprasti – neturint valstybės vizijos, plataus požiūrio į ekonomiką ir ir savarankišką apsirūpinimą maistu, o svarbiausia kompetencijos, sprendžiant krizinius klausimus – geriau nedaryti nieko (kad nepakenktų), nei daryti kažką, kas gali būti dar blogiau.
Ir jokie raginimai iš šono, panašu, čia nepadės.
Tačiau, yra parengtas Pieno įstatymo projektas, kurio kūrimo procese dalyvavo pieno gamintojai, perdirbėjai ir pardavėjai, ir buvo pasiektas tam tikras kompromisas, galintis išspręsti nemažą dalį problemų ir leistų išgyventi bei tęsti savo darbą ūkininkams.
Ir šis įstatymo projektas užmarinuotas, galima manyti tam, kad įvykiai sava eiga nukanalizuotų pastangas išsaugoti Lietuvos žemės ūkį kaip nacionalinio saugumo dedamąją.
→ PAREMTI infa.lt → Naujienlaiškis
PIŠ – išmintinga, skrupulingai vykdo visus nurodymus „iš viršaus”. Kuo Lietuvoje blogiau – tuo geriau, galimai, bus atlyginta. Ji žino, kad daugiau niekada gyvenime jau nebus piš, tad, nors pasipelnysiu…
daro tik tai,ka jai leidzia tauta!