infa.lt

Protestai Prancūzijoje, youtube kadras

Kovo 15 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas surengė Eliziejaus rūmuose susitikimą su ministre pirmininke Elisabeth Borne ir kitais ministrais, suinteresuotais pensinio amžiaus ilginimu.

Susitikime aptarta galimybė paleisti Nacionalinę asamblėją (žemesniuosius parlamento rūmus), jei pensijų reforma bus atmesta. Kovo 16 d. E. Macronas ketina asmeniškai dalyvauti balsavime rūmuose, pranešė AFP.

Kaip praneša „BFMTV” kanalas, remdamasi šaltiniu Prancūzijos vyriausybėje, ministrų kabinetas gali pasinaudoti konstitucine nuostata, pagal kurią reformos gali būti patvirtintos be balsavimo parlamente.

Pasak „BFMTV”, Prancūzijos valdžios institucijos dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl Nacionalinės asamblėjos paleidimo nesėkmingo balsavimo atveju. Vyriausybė vis dar ieško parlamento narių, kurie galėtų pritarti pensinio amžiaus ilginimui. Tikimasi, kad konsultacijos šiuo klausimu bus tęsiamos kovo 16 d.

Elizabeth Bourne leidiniui patvirtino, kad sprendimo dėl parlamento paleidimo dar nėra. „Niekas nenuspręsta, mes toliau mobilizuojamės balsavimui”, – sakė ji.

Pagal Prancūzijos vyriausybė planus, pensinis amžius iki 2030 m. turėtų būti padidintas nuo 62 iki 64 metų. Planuojama, kad nuo 2023 m. rugsėjo pensinis amžius bus didinamas palaipsniui.

Prancūzijos Senatas įstatymo projektui pritarė kovo 12 d., o prieš tai, kovo 9 d.,nepaisant milžiniškų visuomenės protestų buvo patvirtintas būtent 7 straipsnis, apibrėžiantis  pensijų reformą. Kad jis būtų priimtas, dokumentui turi pritarti Nacionalinės asamblėjos nariai. Sociologų duomenimis, reformai nepritaria 67% prancūzų.

Paskelbus apie pensijų reformą kilo masiniai protestai Prancūzijoje, visoje šalyje. Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kovo 11 d. visoje šalyje vykusioje septintojoje nacionalinėje protesto akcijoje dalyvavo 368 tūkst. žmonių, iš jų 48 tūkst. susirinko Paryžiuje. Buvo pranešimų apie protestuotojų ir policijos susirėmimus Paryžiuje.