infa.lt

Dar 2005 m. tuometinis „Google” generalinis direktorius Ericas Schmidtas viename interviu teigė, kad tai, jog „Google”, atsakydama į paieškos užklausą, pateikia kelis rezultatus, iš tikrųjų yra „klaida”. Idealiu atveju, sakė E. Schmidtas apie „paieškos ateitį”, „Google” turėtų sugebėti „pateikti jums teisingą atsakymą tik vieną kartą”, rašo „Swiss Policy Research” portalas.

„Mes turėtume sugebėti pateikti teisingą atsakymą tik vieną kartą, turėtume žinoti, ką turėjote omenyje, turėtume ieškoti informacijos, turėtume ją pateikti tiksliai, turėtume ją pateikti jūsų kalba ir niekada neturėtume suklysti”. (Eric Schmidt, 2005 m.)

„Duoti teisingą atsakymą tik vieną kartą” gali skambėti kaip moderni ir patraukli perspektyva, tačiau kalbant apie sudėtingas temas, ji taip pat skamba kaip gana technokratiška ir pavojinga perspektyva: mes jau žinome teisingą atsakymą, mes jums pateiksime teisingą atsakymą, ir jums nereikės galvoti.

„Dirbtinio intelekto” sistemų ir dirbtinio intelekto valdomų botų, tokių kaip „ChatGPT” robotas, atsiradimas neabejotinai sukels revoliuciją daugelyje sričių ir taikomųjų programų, įskaitant paiešką internete. Šie dirbtinio intelekto botai geba prasmingai apdoroti viso interneto turinį realiuoju laiku.

Tačiau didelė dalis to, kas rašoma internete, yra šališka arba paprasčiausiai klaidinga, o žmonės, kurie „apmoko” šiuos dirbtinio intelekto robotus, patys gali būti šališki arba klysti daugeliu temų. Be to, dabartiniai dirbtinio intelekto robotai yra „dideli kalbos modeliai”, kurie tiesiog ekstrapoliuoja tekstą be jokio supratimo ar racionalios analizės.

Daugybė tyrėjų jau nustatė, kad „ChatGPT” dažnai pateikia neobjektyvius, klaidingus arba įtikinamai skambančius, bet visiškai išgalvotus atsakymus – šis reiškinys vadinamas „haliucinacija” arba „konfabuliacija”. Ateities dirbtinis intelektas gali įveikti šiuos dideliems kalbos modeliams būdingus trūkumus arba ne.

Pavyzdžiui, su covid susijusiomis temomis „ChatGPT” pateikiami atsakymai atrodo taip, kaip juos galėjo parašyti (ir tikriausiai parašė) „New York Times” žurnalistas arba „Wikipedia” aktyvistas.

Trumpai tariant, protingas interneto naudotojas niekada neturėtų pasikliauti tik „vienu teisingu atsakymu”, kurį pateikia bet kuri paieškos sistema ar dirbtinio intelekto robotas. Veikiau vienintelis subjektas, galintis pateikti kokius nors atsakymus, yra pats protingas žmogus. Visi kiti, įskaitant galingus dirbtinio intelekto pokalbių botus, gali pateikti tik pasiūlymus.

Akivaizdu, kad dirbtinio intelekto botai turi ir gana distopinį potencialą, ypač kartu su visuotinio stebėjimo duomenimis, robotika ir technokratine-totalitarine ideologija.

Interneto paieškos sistemos 2023 m.

2023 m. vis dar bus tik penkios tikrai nepriklausomos paieškos sistemos.

„Google” paieškos sistema, užimanti iki 90% rinkos, išlieka didžiausia paieškos sistema. Iš pradžių finansuota JAV žvalgybos, kad „išlaikytų informacinį pranašumą”, „Google” taip pat teikia bene labiausiai manipuliuojamus ir cenzūruojamus paieškos rezultatus ir paieškos pasiūlymus (žr. toliau pateiktą priedą).

Iš esmės „Google” paieška tapo internetine kalėjimo biblioteka, o pažengę interneto naudotojai naudojasi „Google” tik tam, kad stebėtų dabartinį cenzūros mastą, o ne tam, kad iš tikrųjų ko nors ieškotų.

Svarbiausias „Google” paieškos konkurentas yra „Microsoft Bing”, užimantis vos 3% pasaulinės rinkos. Nors „Microsoft” taip pat yra JAV žvalgybos rangovas, o „Bing” pastaraisiais metais pradėjo slopinti kai kuriuos paieškos rezultatus, apskritai tai vis dar galinga ir naudinga paieškos sistema.

Dauguma kitų gerai žinomų „paieškos sistemų” iš tikrųjų yra tik „Microsoft Bing” arba „Google Search” filialai ir paprasčiausiai pateikia šių korporacijų paieškos rezultatus. Pavyzdžiui, „DuckDuckGo”, „Yahoo” ir „Qwant” („Microsoft Bing” filialai) ir „Startpage” („Google” filialas).

Vienintelė kita vakarietiška paieškos sistema, sukūrusi visiškai nepriklausomą paieškos indeksą, kurį šiuo metu sudaro apie šeši milijardai tinklalapių, yra Didžiosios Britanijos paieškos sistema Mojeek. Mojeek, atrodo, sąžiningai rūpinasi naudotojų privatumu (nėra sekimo) ir necenzūruotų paieškos rezultatų pateikimu.

Kita dėmesio verta paieškos sistema yra amerikiečių Brave Search. Brave naudoja sintetinį žiniatinklio indeksą, kuris teikia rezultatus, labai panašius į Google paieškos rezultatus.

2022 m. Brave pradėjo naudoti funkciją „Goggles”, kuri leidžia naudotojams filtruoti paieškos rezultatus pagal įvairius kriterijus, pavyzdžiui, neįtraukti arba įtraukti didžiausias žiniasklaidos priemones arba sutelkti dėmesį į tam tikrą politinę perspektyvą.

Be šių vakarietiškų paieškos sistemų, yra viena rusiška paieškos sistema „Yandex” ir viena kiniška paieškos sistema „Petal Search”, kurios teikia išsamius paieškos rezultatus anglų kalba. Yandex” yra žinoma dėl savo dažnai subversyvių paieškos rezultatų, o „Petal Search” sukūrė „Huawei”, reaguodama į JAV technologines sankcijas, ir taip pat teikia gana prieštaringus rezultatus.

Be to, Šveicarijos metaieškos sistema eTools skaidriai ir konfigūruojamai derina „Google”, „Bing”, „Yandex”, „Brave”, „Mojeek” ir kai kurių kitų paslaugų teikėjų rezultatus.

Dar yra visiškai naujo stiliaus startuolis „You.com”, naudojantis paieškos sistemą su dirbtinu intelektu (paveikslėlyje) ir teigiantis, jog neseka ir neleidžia jūsų sekti kitoms programoms. Šiuo metu infa.lt komanda įsijungusi jį kaip paieškos variklį savo naršyklėse išbandymui. Vėliau parašysime apie tai plačiau. Kol kas rezultatai visai geri.