infa.lt

Jau antras mėnesį iš eilės girdime iš visų kanalų apie tai, kaip mažėja (mažinamos) kainos, infliacija, gyvenimas gerėja.

Bet kažkaip gyventojai mažėjimo nemato ir jaučiasi kiek pasimetę. Norime visus nuraminti – taip, kai kas mažėja – tai piniginės turinys. Bet apie viską iš eilės

2023 metų vasario Pricer.LT fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad

pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su 2023 sausio mėnesiu brango + 0,80 Eur (1,0%), ir buvo + 17,16 Eur (28,6%) brangesnis, nei praeitų metų vasario mėnesį.

2023 metų vasario mėnesio Pricer.lt pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingas

Maxima mažina krepšelio kainą +1,58 Eur ir lieka pirmoje vietoje. Barbora didina kainas + 1,46 Eur ir lieka antroje vietoje. Rimi mažina kainą – 6,45 Eur ir kyla į trečią vietą. Lidl didina krepšelio kainą + 4,92 Eur ir krenta į ketvirtą vietą. e-Rimi mažina kainas – 6,34 Eur atsistoja į penktą vietą.

Norfa didina krepšelio kainą + 3,36 Eur ir krenta į šeštą vietą. IKI didina krepšelio kainą + 3,91 Eur ir krenta į septintą vietą. Last Mile (IKI internetinė parduotuvė) didina kainas + 3,95 Eur ir krenta į aštuntą vietą.

Skirtumas tarp pigiausio (Maxima) ir brangiausio (IKI internetinė parduotuvė) krepšelio yra 17,39 Eur (26,5 procento). Kas yra įdomu, tai Rimi konkurentinis suaktyvėjimas – matomai susivedė rezultatus ir pamatė, kiek prarado rinkos dalies ir nusprendė kiek pakonkuruoti, bet įprastai Rimi konkuravimo užtaiso pakanka porai mėnesių, ne ilgiau.

Pricer.lt pateikta ekrano nuotrauka

Populiarių ir gerai žinomų Pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų 2023 vasario mėnesio analizė rodo, kad

lyginant su 2023 sausio mėnesiu maisto kainos krenta – 1,89 Eur (3,0%), 2023 vasario mėnesio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo + 13,36 Eur (28,2%) didesnė už 2022 vasario mėnesio krepšelį.

2023 metų vasario mėnesio Pricer.lt žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitingas

IKI su Last Mile (IKI elektroninė parduotuvė) mažina kainą – 2,89 Eur ir dalinasi pirmą ir antrą vietas. E-Rimi mažina krepšelio kainą – 5,36 Eur ir pakyla į trečią vietą.

Maxima kainą mažina – 0,86 Eur ir krenta į ketvirtą vietą. Rimi mažina kainą – 3,90 Eur ir kyla į penktą vietą. Norfa didina kainas + 1,13 Eur ir krenta į šeštą vietą. Barbora didina kainas + 1,54 Eur ir krenta į septintą vietą.

Skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio krepšelių – 2,91 Eur (4,9 procento).

Iš Pricer.LT stebimų 52 prekių kainų brango 52 prekės, pigusių prekių nebuvo.

Iš viso reikšmingai (10 procentų ir daugiau) brangsta 48 prekės iš 52 stebimų.

Labiausiai brangusios prekės –   pigiausia juoda duona, kiaušiniai, pigiausias batonas, cukrus, pomidorų sultys, vištiena.

Pieno produktai, kuriuos visi „pigino“ tapo brangesni tarp 50 ir 15 procentų.

Vištiena

Vištienos kainos didesnės nei praeitais metais 14,3 procento. Brangimas kiek mažėja, tačiau tai tik kainos atsistoja į praeitų metų lygį, o kristi žemyn neleis kylančios kiaulienos kainos.

Pieno produktai

Pieno produktai buvo nedidelio skandalėlio centre, nes ūkininkai – pieno gamintojai buvo nepatenkinti susidariusia situacija.

Ir kur čia būsi patenkintas, nes kaip matosi iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamų kainų grandinių, toliau didinant pieno produktų kainas vartotojui, gamintojui supirkimo kainos buvo mažinamos.

Net Prezidentūroje buvo susitikimas. Geras pokalbis gavosi << Prezidentūra: pieno ūkiams turi būti skiriamos kompensacijos >>

Sutiko visi, kad silpnesnę grandį – pieno gamintojus, skriaudžia ir jie patiria nuostolius, bet iš kalbų tapo aišku, kad savo dalies nei perdirbėjai, nei prekybininkai neatsisakys, ta2iau pieno gamintoją kažkaip palaikys.

Pokalbyje nedalyvavo tik pinigus mokančių – vartotojų atstovai ir susidarė toks dvigubas įspūdis – arba pieno produktai brangs toliau, arba palaikysim gamintojus iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Nes kiti dalyviai gi nieko neuždirba, kad su tuo ūkininku pasidalinti, net pats Lietuvos Bankas tyrimą darė.

Kas bus artimiausiu metu?

Manom, jog visus metus girdėsim bankininkų ir valdžios atstovų pasakojimus apie mažėjančią infliaciją, nors to nejausime. Net ir kai vasaros pradžioje pamatysime vienaženklę infliaciją. Kodėl?

Statistika toks įdomus dalykas  – padarėm tokią infliacijos prognozę su sąlyga, kad nuo šios dienos kainos nesikeičia (nei kyla, nei leidžiasi), koks bus infliacijos rodiklis (2023 metų stulpelyje pažymėta žaliai).

Gražus vaizdas, ar ne? Turint omenyje, kad verslo subjektai nesuinteresuoti, pakilus kainoms, jas mažinti – iki spalio mėnesio kainos gaudys praeitų metų kosminės infliacijos „uodegą“ ir tas infliacijos skaičius bus mažėjantis, tačiau praeitų 3 metų retrospektyvoje – tai bus ne kainų ar infliacijos mažėjimas, o tas pats, didesnis nei 30%, prekių ir paslaugų augimas.

Savaime suprantama, kad kainų mažėjimas bus juntamas tik tada, jei infliacija bus mažesnė už žaliai pažymėtus skaičius.

Bet bankų ekspertai ir valdžios atstovai tai įvardins kaip sėkmingą kovą su infliacija ir kainomis.