infa.lt

Per pastaruosius penkerius metus Kinija pardavė 153 ginkluotus dronus 13 šalių. Nuotrauka: Xinhua

KLR karo inžinieriai surengė nuotoliniu būdu pilotuojamo orlaivio ir dirbtinio intelekto valdomo bepiločio orlaivio mūšio ore pratybas „vienas prieš vieną”.

Dirbtinis intelektas pademonstravo pranašumą sudėtingoje artimo nuotolio kovoje ir neleido žmogui perimti iniciatyvos.

Kovos pradžioje iniciatyvą turėjo žmogus operatorius, tačiau dirbtinis intelektas turbūt apskaičiavo ir numatė jo veiksmus, atliko apgaulingą manevrą, kontratakavo ir užėmė pozicijas šalia priešo drono.

Žmogus bandė pikiruoti, kad priverstų dirbtinį intelektą prarasti kontrolę ir atsitrenkti į žemę, tačiau aparatas neužkibo, pasislėpė pasaloje ir laukė, kol pilotas vėl pakels droną į orą.

Tuomet operatorius išbandė kelias kitas taktikas, tačiau rezultatas buvo lygiai toks pat. Po maždaug 90 sekundžių nesėkmingų bandymų perimti iniciatyvą bandymas buvo nutrauktas.

„Oro kovų era, kurioje dominuos dirbtinis intelektas, jau matoma horizonte”, – teigė Aerodinamikos tyrimų instituto kūrėjų komanda, kas buvo publikuota Kinijos žurnale „Acta Aeronautica et Astronautica Sinica”. – Autonomiškai sprendimus priimantys dronai reakcijos greičiu gali pilnai pralenkti žmones.”

Atliekant staigius manevrus, mašinai, skirtingai nei pilotui, nereikia atsižvelgti į biologines aplinkybes, pavyzdžiui, kraujo antplūdį į smegenis dėl padidėjusio spaudimo ir kitas savo saugumo aplinkybes.

O skaičiavimo greičio pranašumas leidžia dirbtiniam intelektui tiksliau numatyti kovinių situacijų raidą ir perimti iniciatyvą, rašė „South China Morning Post”.

Mokslininkų teigimu, dėl elektroninio sekimo technologijų plėtros ateityje 25-40% oro mūšių vyks artimu atstumu. Būtent todėl labai svarbu praktiškai ištirti tokio susidūrimo tipo karinius variantus.