infa.lt

paveikslėlis: razorrobotics.com

Kokios yra neuroninio tinklo naudojimo perspektyvos

Dienraščio „Daily Mail” žurnalistus pakeis dirbtinis intelektas – laikraščio leidėjas pranešė, kad planuoja naudoti „ChatGPT” technologiją. Ji turėtų padėti rengti vietines naujienas, orų pranešimus ir eismo pranešimus. „Kommersant” žurnalistas paklausė paties pokalbių roboto, ką jis apie tai mano.

Socialinėje žiniasklaidoje jau yra istorijų apie tai, kaip „ChatGPT” rašo disertaciją, kuria suklastotą gyvenimo aprašymą ir atlieka kontrolinę užduotį arba išlaiko universitetinį egzaminą.

Dienraščio „Daily Mail” leidėjas šiuo atžvilgiu stengiasi būti sąžiningesnis ir prisipažįsta: noriu, kad naujienas rašytų robotai. Tačiau pats „ChatGPT” yra kuklesnis ir ragina nepervertinti jo gebėjimų:

„Nors galiu padėti atlikti kai kurias įprastas užduotis, pavyzdžiui, pranešti apie orus ar eismo spūstis, vargu ar galiu visiškai pakeisti žurnalistus.

Be paties rašymo, reikia mokėti analizuoti informaciją, ją interpretuoti ir tinkamai pateikti auditorijai.

Taip pat turite suprasti socialinį ir politinį naujienų kontekstą. Žmonėms tai sekasi geriau.

Dirbtinis intelektas gali būti labiau naudinga priemonė, kuri padeda efektyviau dirbti.”

Kol vieni dar tik planuoja naudoti dirbtinį intelektą savo paslaugose, kiti tai daro visu pajėgumu. Pavyzdžiui, „Microsoft” savo paieškos sistemoje „Bing” įdiegė „ChatGPT”.

Tačiau rezultatas pribloškė „The New York Times” žurnalistą Keviną Rouse’ą. Jis dvi valandas bendravo su pokalbių robotu, o galiausiai dirbtinis intelektas prisipažino žurnalistui meilėje, įtikinėjo jį palikti žmoną ir pareiškė, kad nori įsilaužti į kompiuterius ir pavogti prieigos prie branduolinių ginklų kodus.

Komentare „Kommersant FM” pokalbių robotas „ChatGPT” pripažįsta, kad problemų gali kilti, tačiau dėl jų kaltina žmones: „Buvau sukurtas taip, kad gautųsi kuo naudingesni ir tikslesni atsakymai, tačiau gali būti, kad mano žinutės bus laikomos įžeidžiančiomis ar netinkamomis.

Įžeidžiančius žodžius galiu pasiskolinti iš duomenų bazių, pagal kuriuos buvau apmokytas. Nemoku atpažinti sarkazmo ar ironijos. Neišsami arba dviprasmiška užklausa gali mane suklaidinti. Be to, žmonės gali tyčia pateikti klaidingus duomenis arba mane įžeisti, kad pamatytų, kaip reaguosiu.

Todėl dirbtinio intelekto atsakymai gali būti įžeidžiantys ar net gąsdinantys”.

Kompanijai „Microsoft” spėjo paskelbti, kad ji išsprendė neteisingų „ChatGPT” atsakymų problemą. Jie paaiškino, kad žurnalisto ir dirbtinio intelekto dialogas buvo per ilgas ir sudėtingas. Taigi dabar paieškos sistemos viduje esanti paslauga nepriims daugiau nei penkių užklausų per sesiją ir 50 per dieną.

JAV korporacija pirmą kartą investavo 1 mlrd. dolerių į pokalbių robotų kūrėją „OpenAI” prieš ketverius metus. Per ateinančius kelerius metus „Microsoft” investuos dar 10 mlrd. dolerių, sprendžiant pagal „Bloomberg” pranešimus.

„Kommersant FM” paklausė „ChatGPT”, ką gali padaryti dirbtinis intelektas korporacijų rankose. Atsakymas privertė šiek tiek įsitempti: „Korporacijos turi didžiulius duomenų, kuriuos galima panaudoti kalbos modeliams mokyti, kiekius, taip pat didelius finansinius išteklius.

Tai leidžia kurti pažangesnes ir efektyvesnes sistemas. Kita vertus, tokių technologijų koncentracija didelėse bendrovėse gali riboti konkurenciją. Dirbtinio intelekto modeliai tampa vis sudėtingesni ir sudėtingesni. Dėl to didėja rizika, kad kai kuriose srityse jie išstums žmones. Tai gali lemti darbo vietų praradimą ir ekonominį nestabilumą.”

Šiai medžiagai „ChatGPT” replikos buvo įgarsintos naudojant balso sintezatorių – technologiją, kurią taip pat aktyviai taiko įmonės. Pavyzdžiui, Rusijos leidėjai ją naudoja garso knygoms įgarsinti. Tačiau skliausteliuose žmonės kalbėtojai-įgarsintojai pažymi, kad gyvo žmogaus, žinoma, robotas pakeisti negali.