infa.lt

JT Generalinė Asamblėja (JTGA) priėmė rezoliuciją dėl „principų, kuriais grindžiama visapusiška, teisinga ir tvari taika Ukrainoje”. Dokumente Rusija visų pirma raginama išvesti kariuomenę iš Ukrainos „tarptautiniu mastu pripažintose jos ribose” ir nutraukti atakas prieš kritinę infrastruktūrą.

Rezoliucijai pritarė 141 šalis, susilaikė 32 šalys. Septynios šalys – Rusija, Baltarusija, KLDR, Malis, Nikaragva, Sirija ir Eritrėja – jai nepritarė.

Rezoliucijoje teigiama, kad Generalinė Asamblėja ragina JT valstybes nares ir tarptautines organizacijas „padvigubinti paramą diplomatinėms pastangoms siekiant visapusiškos, teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje pagal JT Chartiją”.

JT Generalinė Asamblėja taip pat dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą remti Ukrainos vienybę ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose. Rezoliucijoje Rusija įspėjama dėl išpuolių prieš civilius taikinius Ukrainoje, įskaitant namus, mokyklas ir ligonines. Šis dokumentas, skirtingai nei JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, nėra privalomas.

JTGA nepriėmė dviejų Baltarusijos delegacijos pasiūlytų rezoliucijos teksto pakeitimų. Visų pirma Minskas siūlė iš dokumento išbraukti raginimą išvesti Rusijos ginkluotąsias pajėgas, tačiau turėjo likti raginimas nutraukti karo veiksmus. Taip pat Baltarusija norėjo įtraukti raginimą pradėti taikos derybas ir paraginti JT valstybes nares „susilaikyti nuo ginklų siuntimo į konflikto zoną”, pranešė „RIA Novosti”.

Vakar, vasario 23 d., įvyko specialioji JT sesija, skirta Rusijos karinės invazijos į Ukrainą metinėms. JT Generalinės Asamblėjos pirmininkas vengrų diplomatas Csaba Körösi kreipėsi į Rusiją rusų kalba, pavadindamas ją svarbia JT nare, ir paragino ją grįžti į „taikos palaikymo kelią” bei „sustabdyti agresiją”.

C. Körösi išreiškė nuomonę, kad „kariniai sprendimai šio karo nesustabdys”. JT generalinis sekretorius António Guterresas pareiškė, kad taikos perspektyvos Rusijos ir Ukrainos konflikte yra niūrios. Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia tai, kas vyksta, pavadino „Rusijos karu su Vakarais dėl išlikimo”.