infa.lt

Sistema prieš valstybę

20 kovo
08:22 2015

paveikslėlisArvydas Daunys

Ši valdžia ir jos jėgos struktūros su prezidentūra priešakyje jau baigia peržengti visas įmanomas ribas, tikrindama visuomenės stuburą ir visaip ją žemindama. O gal ji (valdžia) tokiu būdu bando rasti ribą iki kurios visuomenė dar lenksis? O gal tikimasi, jog naudojant TSRS laikų metodiką galima eiti kažkur į priekį? Kilusi iš tų laikų prezidentė, panašu, kad dar vadovaujasi ano, daugelio jau seniai pamiršto laikmečio nuostatomis, bandydama visą šalį patraukti atgal į seniai praėjusius, tačiau jai matomai nostalgiją keliančius laikus, kai niekas be valdžios palaiminimo nedrįsdavo nė žodžio ištart.

Kalbant apie pažeminimą visuomenei, tai ši riba panašu, jog dar nepasiekta – kol kas niekas nesiruošia eit į gatves ir stovėti po valdžios institucijų langais su reikalavimu atsistatydint konkretiems pareigūnams. Matyt dar yra vietos ant visuomenės sprando, kur galima užkelt dar papildomą pažeminimų naštą.

Be kažkokių išskirtinių simpatijų ar antipatijų įtariamiesiems, tiems, kurių namuose buvo vykdomos kratos, galima pasakyti vieną dalyką:

Šiandien valdžios jėgos struktūros surado kraštinius (iešmininkus), įvardijo juos, galimai LT konstitucinės santvarkos priešais, ir, kas įdomu, bandydami (kaip jie sako) nustatyti išplatintų proklamacijų autorius, neįvardindamos, kuo gi tos proklamacijos taip svarbios ir kuo konkrečiai grasina mūsų konstitucinei santvarkai, … pritaikė jų atžvilgiu patikrintus represinius metodus.

Ir šiuo atveju, jei visuomenė šįkart pasakys sau, kad jos tas neliečia, esą tie žmonės gavo ko užsitarnavę, nes patys tiesiog prašyte prašėsi tokių sankcijų, – tokiems galima pasakyti paprastą ir seniai daugeliui žinomą tiesą – valdžios ir jos struktūrų noras patogiau užsisėsti ant visuomenės sprando, esant patogioms sąlygoms tik auga, bet jokiu būdu nemažėja.

Ir kiekvienas bent menkiausiai oponuojantis valdžiai (tegu net netiesiogiai), tampa jos taikiniu. Jei ne dabar iškart – tai ateityje. Tačiau neišvengiamai. Ir kartą sėkmingai įvykdžiusi akciją, įtvirtinančią kažkokią konkrečią savo teisę (nepainioti su tiesa) visuomenės atžvilgiu, ją pažemindama – struktūra toliau kartos sėkmę atnešusius žingsnius.

Kitaip tariant – sekantį kartą kratos gali būti atliktos pas bet kurį kitą iš mūsų. Bet kokiais pretekstais. Ir bet kuriuo metu. Ir tikėtina, jog kas kartą, teorinių pagalbos galimybių, tikintis, kad visuomenė palaikys, padės ir apgins, – kaskart tokių galimybių vis mažės.

Nes paprasčiausiai nebeliks tikinčių tokio bandymo padėti sėkme. Nebus pagalbos, nes nebus tikinčių, kad tokią pagalbą apskritai įmanoma suteikti. Būtent to ir siekiama. Sugriauti tikėjimą savo tiesa, savo jėga. Bauginti dar tikinčius kažkokiu teisingumu ar demokratija.

Aš jau nekalbu apie teisinius šios situacijos sprendimo būdus, nes ši sistema kaip tik ir remiasi SAVO ir SAU susikurta teise (nepainioti su tiesa) elgtis kaip nori, visų kitų, nesutinkančių su jos teikiama politine linija, atžvilgiu.

Kiekvienas iš mūsų šįkart turi labai gerai pagalvoti ką jis gali pasiūlyti ir ką paaukoti vardan savo paties (-ios) ir/ar savo vaikų ateities. Kai girdime sakant, jog „aš nesidomiu politika“, tai darosi aišku, jog tą sakantis nesupranta vieno dalyko – politika aplink mus, mes gyvename joje ir šiuokart ji vadinasi išgyvenimo politika esamos sistemos ribose.

Jei leisime sistemai netrukdomai kaip nori keisti žaidimo taisykles, susiklosčiusias per dešimtmečius – ji per trumpą laiką tas taisykles padarys nepakenčiamomis visiems be išimčių, tiesiogiai neprisidedantiems prie tos sistemos palaikymo (nepainioti su išlaikymu, nes išlaikome ją visi).

Ir pasiskųsti šios sistemos ribose jau nebebus kam. Mat ši sistema yra pati sukūrusi teisės sistemą, kuri gina ne Lietuvos piliečių o sistemos interesus Lietuvoje, priešpastatant juos piliečių interesams.

Kitaip sakant, sistema gynybai nuo savų piliečių susikūrė teisinę sistemą su visais iš to išplaukiančiais įstatymais bei valdymo ir vykdomaisiais organais. Kurių veiksmų efektyvumą galėjome stebėti vakar. Pridedame ištraukėlę iš kurios darosi aišku, kokiais argumentais remiamasi:

Apie kažkokią demokratiją čia nėra net kalbos. Tuo galima įsitikint peržiūrėjus Europos teismų sprendimų bylose prieš Lietuvą, santykį už ir prieš, kuriose valstybė akivaizdžiai pralaimi.

Pralaimi bylose prieš savo pačios piliečius. Tačiau jei žvelgsime giliau – čia tik juridine kalba kalbant sakoma, jog valstybė pralaimi prieš savo piliečius, – iš tiesų tai piliečiai kovoja prieš tą valstybės vardu veikiančią sistemą, už kurios stovi labai konkretūs, turintys vardus ir pavardes bei konkrečius tikslus žmonės. Jie visais šiais klausimais prisidengia valstybės vardu. Todėl niekuo nerizikuoja, nes jų vardai niekur neminimi.

Iš tiesų – tai piliečiai veikia valstybės interesų vardan, neleisdami tai sistemai ateityje užlipt ant galvų kitiems tos valstybės piliečiams.

Ir tada, kai piliečiai kovoja prieš sistemą juridinėmis priemonėmis Europos teismuose, ir tada, kai jie prieš ją kovoja neteisinėmis, t. y. neaptartomis įstatymų (bet ir neuždraustomis) priemonėmis – jei daro vieną ir tą patį dalyką – kovoja už savo pažeidžiamas teises prieš sistemą, bandančią tas teises iš jų atimti.

Tik vienu atveju, kovojantys teismuose yra jau praėję visus tos kovos etapus pačioje Lietuvoje ir tik po to išsiveržė į Europos teismus, praėję visus pažeminimo kelius, kitu atveju – tie, kurių namuose šiandien daromos kratos, šį kelią tik pradėjo. Tačiau esminio skirtumo tarp jų nėra jokio.

Tai sistemos kova prieš jos nepalaikančius savus piliečius, bandant kaip kaltinimą jiems primesti, esą, Lietuvos Konstitucinės santvarkos griovimą NETEISĖTAIS būdais. O jei mes prisiminsime, kad Lietuvos valstybę ir sudaro jos piliečiai, – žmonės sukūrę savo konstitucinę santvarką,- tai šį procesą galima įvardint paprasčiausiai:

Tai sistemos karas prieš Valstybę.

Konstitucija:

3 straipsnis
Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.
Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

6 straipsnis
Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

 

Ir nuo to, kiek mūsų dalyvaus toje kovoje už savo valstybę, priklausys tai, kokia bus mūsų ir mūsų vaikų ateitis šioje valstybėje. Jei ji suprantama apskritai dar išliks.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....