infa.lt

Sistema prieš valstybę

INFA.LT
2015.03.20 08:22

paveikslėlisArvydas Daunys

Ši valdžia ir jos jėgos struktūros su prezidentūra priešakyje jau baigia peržengti visas įmanomas ribas, tikrindama visuomenės stuburą ir visaip ją žemindama. O gal ji (valdžia) tokiu būdu bando rasti ribą iki kurios visuomenė dar lenksis? O gal tikimasi, jog naudojant TSRS laikų metodiką galima eiti kažkur į priekį? Kilusi iš tų laikų prezidentė, panašu, kad dar vadovaujasi ano, daugelio jau seniai pamiršto laikmečio nuostatomis, bandydama visą šalį patraukti atgal į seniai praėjusius, tačiau jai matomai nostalgiją keliančius laikus, kai niekas be valdžios palaiminimo nedrįsdavo nė žodžio ištart.

Kalbant apie pažeminimą visuomenei, tai ši riba panašu, jog dar nepasiekta – kol kas niekas nesiruošia eit į gatves ir stovėti po valdžios institucijų langais su reikalavimu atsistatydint konkretiems pareigūnams. Matyt dar yra vietos ant visuomenės sprando, kur galima užkelt dar papildomą pažeminimų naštą.

Be kažkokių išskirtinių simpatijų ar antipatijų įtariamiesiems, tiems, kurių namuose buvo vykdomos kratos, galima pasakyti vieną dalyką:

Šiandien valdžios jėgos struktūros surado kraštinius (iešmininkus), įvardijo juos, galimai LT konstitucinės santvarkos priešais, ir, kas įdomu, bandydami (kaip jie sako) nustatyti išplatintų proklamacijų autorius, neįvardindamos, kuo gi tos proklamacijos taip svarbios ir kuo konkrečiai grasina mūsų konstitucinei santvarkai, … pritaikė jų atžvilgiu patikrintus represinius metodus.

Ir šiuo atveju, jei visuomenė šįkart pasakys sau, kad jos tas neliečia, esą tie žmonės gavo ko užsitarnavę, nes patys tiesiog prašyte prašėsi tokių sankcijų, – tokiems galima pasakyti paprastą ir seniai daugeliui žinomą tiesą – valdžios ir jos struktūrų noras patogiau užsisėsti ant visuomenės sprando, esant patogioms sąlygoms tik auga, bet jokiu būdu nemažėja.

Ir kiekvienas bent menkiausiai oponuojantis valdžiai (tegu net netiesiogiai), tampa jos taikiniu. Jei ne dabar iškart – tai ateityje. Tačiau neišvengiamai. Ir kartą sėkmingai įvykdžiusi akciją, įtvirtinančią kažkokią konkrečią savo teisę (nepainioti su tiesa) visuomenės atžvilgiu, ją pažemindama – struktūra toliau kartos sėkmę atnešusius žingsnius.

Kitaip tariant – sekantį kartą kratos gali būti atliktos pas bet kurį kitą iš mūsų. Bet kokiais pretekstais. Ir bet kuriuo metu. Ir tikėtina, jog kas kartą, teorinių pagalbos galimybių, tikintis, kad visuomenė palaikys, padės ir apgins, – kaskart tokių galimybių vis mažės.

Nes paprasčiausiai nebeliks tikinčių tokio bandymo padėti sėkme. Nebus pagalbos, nes nebus tikinčių, kad tokią pagalbą apskritai įmanoma suteikti. Būtent to ir siekiama. Sugriauti tikėjimą savo tiesa, savo jėga. Bauginti dar tikinčius kažkokiu teisingumu ar demokratija.

Aš jau nekalbu apie teisinius šios situacijos sprendimo būdus, nes ši sistema kaip tik ir remiasi SAVO ir SAU susikurta teise (nepainioti su tiesa) elgtis kaip nori, visų kitų, nesutinkančių su jos teikiama politine linija, atžvilgiu.

Kiekvienas iš mūsų šįkart turi labai gerai pagalvoti ką jis gali pasiūlyti ir ką paaukoti vardan savo paties (-ios) ir/ar savo vaikų ateities. Kai girdime sakant, jog „aš nesidomiu politika“, tai darosi aišku, jog tą sakantis nesupranta vieno dalyko – politika aplink mus, mes gyvename joje ir šiuokart ji vadinasi išgyvenimo politika esamos sistemos ribose.

Jei leisime sistemai netrukdomai kaip nori keisti žaidimo taisykles, susiklosčiusias per dešimtmečius – ji per trumpą laiką tas taisykles padarys nepakenčiamomis visiems be išimčių, tiesiogiai neprisidedantiems prie tos sistemos palaikymo (nepainioti su išlaikymu, nes išlaikome ją visi).

Ir pasiskųsti šios sistemos ribose jau nebebus kam. Mat ši sistema yra pati sukūrusi teisės sistemą, kuri gina ne Lietuvos piliečių o sistemos interesus Lietuvoje, priešpastatant juos piliečių interesams.

Kitaip sakant, sistema gynybai nuo savų piliečių susikūrė teisinę sistemą su visais iš to išplaukiančiais įstatymais bei valdymo ir vykdomaisiais organais. Kurių veiksmų efektyvumą galėjome stebėti vakar. Pridedame ištraukėlę iš kurios darosi aišku, kokiais argumentais remiamasi:

Apie kažkokią demokratiją čia nėra net kalbos. Tuo galima įsitikint peržiūrėjus Europos teismų sprendimų bylose prieš Lietuvą, santykį už ir prieš, kuriose valstybė akivaizdžiai pralaimi.

Pralaimi bylose prieš savo pačios piliečius. Tačiau jei žvelgsime giliau – čia tik juridine kalba kalbant sakoma, jog valstybė pralaimi prieš savo piliečius, – iš tiesų tai piliečiai kovoja prieš tą valstybės vardu veikiančią sistemą, už kurios stovi labai konkretūs, turintys vardus ir pavardes bei konkrečius tikslus žmonės. Jie visais šiais klausimais prisidengia valstybės vardu. Todėl niekuo nerizikuoja, nes jų vardai niekur neminimi.

Iš tiesų – tai piliečiai veikia valstybės interesų vardan, neleisdami tai sistemai ateityje užlipt ant galvų kitiems tos valstybės piliečiams.

Ir tada, kai piliečiai kovoja prieš sistemą juridinėmis priemonėmis Europos teismuose, ir tada, kai jie prieš ją kovoja neteisinėmis, t. y. neaptartomis įstatymų (bet ir neuždraustomis) priemonėmis – jei daro vieną ir tą patį dalyką – kovoja už savo pažeidžiamas teises prieš sistemą, bandančią tas teises iš jų atimti.

Tik vienu atveju, kovojantys teismuose yra jau praėję visus tos kovos etapus pačioje Lietuvoje ir tik po to išsiveržė į Europos teismus, praėję visus pažeminimo kelius, kitu atveju – tie, kurių namuose šiandien daromos kratos, šį kelią tik pradėjo. Tačiau esminio skirtumo tarp jų nėra jokio.

Tai sistemos kova prieš jos nepalaikančius savus piliečius, bandant kaip kaltinimą jiems primesti, esą, Lietuvos Konstitucinės santvarkos griovimą NETEISĖTAIS būdais. O jei mes prisiminsime, kad Lietuvos valstybę ir sudaro jos piliečiai, – žmonės sukūrę savo konstitucinę santvarką,- tai šį procesą galima įvardint paprasčiausiai:

Tai sistemos karas prieš Valstybę.

Konstitucija:

3 straipsnis
Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.
Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

6 straipsnis
Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

 

Ir nuo to, kiek mūsų dalyvaus toje kovoje už savo valstybę, priklausys tai, kokia bus mūsų ir mūsų vaikų ateitis šioje valstybėje. Jei ji suprantama apskritai dar išliks.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą

Jei išėjus ima lyti, Rusas kaltas čia, brolyti! Jei premjeras nupindėjęs, kaltas rusas niekadėjas. Jeigu...

taigi, keičiasi epocha, pati sistema griūva, globalizmas braška - nereikės jų versti, patys subyrės... ateis...

tai dar vadinasi darbas svetimos valstybes labui. isdavyste, ir piktybinis kenkimas. ir kas toliau? nieko....

visos reprodukcines teises dabar yra moters rankose. tik jos sprendzia su kuom gultis i lova,...

V

kazkokie kliedesiai. susirenka psichiniai loigoniai ir kliedi. ir kodel juos vadina lyderiais? taigi padugnės ir...

Hmm

Gal būtų ir nieko, bet kiek Vėgėlė blaškėsi per partijas ir vis jam kažkas negerai,...

Čia ką jie planuoja, dar nereiškia, kad tas planas bus įgyvendintas, nes iki 28-jų pačios...