infa.lt

Miesto gyventojų materialinė nelygybė tokia didelė, kad dauguma didmiesčių teikiamų privalumų tenka tik elitui. Švedijos mokslininkai išanalizavo Švedijos, Rusijos ir JAV miestuose surinktus socialinius ir ekonominius duomenis.

Jie rodo, kad didmiesčiuose didėja pajamų ir inovacijų nelygybė: dideli miestai pritraukia geriausios kvalifikacijos žmones, kurie sukuria dar didesnę vertę mažesnei visuomenės daliai.

Pastaraisiais metais įvairių sričių mokslininkai pastebėjo reikšmingas ir, atrodytų, universalias sąsajas tarp miestų dydžio ir jų socialinio ir ekonominio aktyvumo. Augant miestams, juose atsiranda daugiau ryšių, vertės ir išradimų vienam gyventojui. Tačiau tai, kas galioja vidutiniam miesto gyventojui, nebūtinai galioja atskirai paimtam miesto gyventojui.

Asmens produktyvumas priklauso nuo vietinės socialinės aplinkos, kurioje jis gyvena. Dėl didelės didžiųjų miestų įvairovės lengviau rasti kvalifikuotų specialistų, atitinkančių visus poreikius. Tai savo ruožtu sudaro palankią terpę mainams, mokymui ir profesiniam tobulėjimui.

Tačiau ne visi gali naudotis produktyvia didmiesčių socialine aplinka. Laikui bėgant pajamų skirtumai didėja ir lemia reikšmingos socialinės nelygybės atsiradimą, rašo EurekAlert.

Išanalizavę 1,4 mln. darbuotojų socialinius ir ekonominius santykius per tam tikrą laikotarpį, Linkopingo universiteto mokslininkai nustatė, kad gerovė tų, kuriems iš pat pradžių sekėsi gyventi dideliame mieste, ilgainiui didėjo labiau nei tų, kuriems sekėsi gyventi mažesniuose miestuose.

Tuo tarpu vidutinio didmiesčio ir mažo miesto gyventojo darbo užmokestis, priklausomai nuo kvalifikacijos, augo beveik vienodai.

Todėl sėkmingi specialistai dideliuose mistuose vis labiau tolsta nuo paprastų bendrapiliečių didmiesčiuose ir nuo tokių pat sėkmingų specialistų mažesniuose miestuose, todėl didėja nelygybė tiek pačiuose miestuose, tiek tarp jų.

Be to, daugiausiai uždirbantys asmenys dažniau keliasi į didesnius miestus, todėl kvalifikuoti specialistai skirtingo dydžio miestuose pasiskirsto neproporcingai. Didžiausi miestai tampa dar turtingesni, o mažesni – dar skurdesni.

Kalbant apie mažiau sėkmingus gyventojų sluoksnius, jie iš dalies negali naudotis didmiesčių teikiama socialine ir ekonomine nauda. Jų gyvenimo būdas skiriasi nuo miesto elito gyvenimo būdo.

O atsižvelgiant į brangesnį būstą ir dideles išlaidas, kurios neatsiejamos nuo gyvenimo dideliame mieste, jie iš tikrųjų gyvena dar blogiau nei mažų miestų gyventojai, gaunantys tokias pat pajamas.

Tyrime sociologai ir ekonomistai, tyrinėjantys gyvenimą miestuose, raginami mažiau dėmesio skirti vidurkiams, o daugiau – atskirų žmonių gyvenimo būdui.