infa.lt

Su dirbtiniu intelektu susiję teisiniai mūšiai jau prasidėjo. Praėjusį penktadienį buvo pateiktas pirmasis kolektyvinis ieškinys dviem bendrovėms, sukūrusioms neuroninius tinklus, pagal aprašymą generuojančius vaizdus, – „Stability AI” („Stable Diffusion” kūrėja) ir „Midjourney”.

Taip pat prieš „DeviantArt” – internetinę meno entuziastų bendruomenę.

Trys menininkai, ieškinį pateikę per Josepho Saveri advokatų kontorą, teigia, kad bendrovės „Stable Diffusion” ir „Midjourney” be leidimo nukopijavo milijardus internete paskelbtų meno kūrinių vaizdų, įskaitant ir jų pačių darbus.  O po to juos juos panaudojo „antriniams kūriniams” kurti, pasakoja „Venture Beat”.

Bylą vedantis advokatas Matthew Butterickas tinklaraštyje pavadino „Stable Diffusion” „parazitu, kuris, jei jam bus leista daugintis, padarys nepataisomą žalą šiuolaikiniams ir būsimiems menininkams”.

Kaip ši byla klostysis toliau, parodys laikas, tačiau įdomu tai, kad ji pateikta neseniai atsiradus kitiems algoritmams, kurie sukėlė daug emocijų: praėjusiais metais „OpenAI” išleido „DALL-E 2” ir „ChatGPT” – dirbtinio intelekto modelius, kurie atitinkamai generuoja vaizdus ir tekstą.

Vis dėlto tiek „OpenAI” vadovas Samas Altmanas, tiek „DeepMind” atstovas Demis Hassabis ragino atsargiai naudoti generatyvinį dirbtinį intelektą.

„Kai kalbama apie labai galingas technologijas, o akivaizdu, kad dirbtinis intelektas bus viena galingiausių technologijų, turime būti labai atsargūs”, – žurnalui „Time” sakė Hassabis. – Ne visi apie tai galvoja. Jie tarsi eksperimentatoriai, kurių daugelis nesuvokia, kad rankose laiko pavojingas medžiagas.” Jis paragino dalyvius būti atsargiems ir neskubėti.

Tuo tarpu „Chat GPT” išmoko kurti tokius tikroviškus mokslinius straipsnius, kad mokslininkai dažnai nesugeba atskirti jų nuo tikrų. Tai rodo gruodžio pabaigoje bioRxiv paskelbta publikacija, sukėlusi nevienareikšmišką mokslininkų reakciją: vieni skambina pavojaus varpais, kiti mano, kad problema yra kitur.