infa.lt

asociatyvi nuotr. | 2016 Baltic Pride Vilniuje

Lenkija pralaimi kovą su ES dėl katalikiškų vertybių, rašo „Le Figaro”. Pavyzdžiui, Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad LGBT aktyvistams reikia specialios apsaugos nuo atleidimo iš darbo. O jų reklamos užsakymai turi būti priimami, net jei agentūroms nepatinka LGBT propaganda.

Liuksemburgo teismo sprendimas yra daugelį metų trukusios įtampos tarp Varšuvos ir Europos Sąjungos kulminacija.

Praėjusią savaitę Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad homoseksualūs Lenkijos darbuotojai turėtų būti apsaugoti nuo bet kokios diskriminacijos, įskaitant atleidimą iš darbo.

Teismas nusprendė, kad įdarbinant homoseksualus turi būti taikomos specialios kovos su diskriminacija priemonės. Jiems turi būti užtikrinta „didesnė apsauga nustatant įsidarbinimo sąlygas, taip pat bet kurioje profesinėje veikloje, kad ir kokia būtų jos sritis ir ypatumai”.

Taigi ES Teisingumo Teismas išplėtė jau taikomų kovos su diskriminacija priemonių taikymo sritį.

Teismas sprendimą priėmė po to, kai homoseksualas Lenkijos pilietis buvo priverstas nutraukti bendradarbiavimą su Lenkijos visuomenine televizija TVP, kurioje jis retkarčiais dirbo savarankiškai dirbančiu vaizdo įrašų redaktoriumi.

TVP pareiškimas, kad bendradarbiavimas susu A. Kwiecinskiu (taip buvo vadinamas pilietis) nebereikalingas, sutapo su internete pasirodžiusiu filmu, kuriame A. Kwiecinskis ir jo „vyras” propagavo toleranciją homoseksualioms poroms. Abu „sutuoktiniai” vaizdo įraše pasirodė vienu metu.

Įtampa didėja nuo 2015 m.

Pastaraisiais metais kelis Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimus dėl naujų įstatymų Briuselis priėmė šaltai. ES apkaltino konservatyviąją vyriausybę (PiS, Teisės ir teisingumo partiją) vykdant diskriminacinę politiką LGBT bendruomenės atžvilgiu.

Praėjusį ketvirtadienį Varšuvos ir Europos Komisijos teisinė konfrontacija išgyveno vieną iš kulminacijos momentų.

„Lenkijos ir Europos Sąjungos ginčas LGBT klausimais tęsiasi jau kelerius metus, dar gerokai prieš konservatorių partijai ateinant į valdžią 2015 m.”, – sakė tarptautinių santykių specialistas istorikas Maxas-Ervannas Gastineau.

„2007 m. EŽTT jau buvo pasmerkęs Lenkiją už tai, kad ji uždraudė homoseksualų aktyvistams rengti „Pride” paradą”, – primena jis. Tačiau 2015 m. į valdžią atėjus konservatoriams padėtis pasikeitė. Jie niekada neslėpė, kad kovoja tikrą kultūrinį karą su progresyviais Europos Komisijos idealais.

Pavyzdžiui, 2019 m. Lenkijos Konstitucinis Teismas priėmė teismo sprendimą, kuris sukėlė karštas diskusijas Vakarų Europoje: prekybininkams buvo suteikta teisė atsisakyti teikti tam tikras paslaugas klientams, prisistatantiems kaip atviriems LGBT. Sprendimas buvo pagrįstas prekybininkų religiniais įsitikinimais, kurie draudžia, tarkime, spaustuvėms ar reklamuotojams „skatinti nuodėmės plitimą”.

Šis sprendimas buvo kulminacija istorijos, kuri prasidėjo 2016 m., kai vienos spaustuvės savininkas atsisakė spausdinti LGBT asociacijos plakatus. Pasak jo, tai prisidėjo prie „kovos už tokio elgesio”, kurį minėtas katalikų poligrafistas laikė nuodėmingu, plitimo.

Tuo tarpu poligrafistas šiuo atveju prieštaravo galingųjų politinei linijai: EK pirmininkė Ursula von der Leyen maždaug tuo pačiu metu savo kalboje apie Sąjungos padėtį pabrėžė ES vaidmenį ginant LGBT teises. „Komisija netrukus pasiūlys strategiją, kaip stiprinti LGBT teises”, – sakė ji.

Praėjus keliems mėnesiams Europos Komisija pagaliau pradėjo procedūrą, kad pasmerktų Lenkiją už „kėsinimąsi į pagrindines Europos Sąjungos vertybes”. Dėl kokios priežasties? Dėl to, kad kai kurios lenkų bendruomenės sukūrė zonas, kuriose nėra jokios LGBT ideologijos, t. y. kuriose negalima propaguoti tokio gyvenimo būdo.

Oficialiu pranešimu „labai susirūpinusi ES” siekė paskatinti Lenkiją atsisakyti šių diskriminaciniais laikomų veiksmų.

ES teisės viršenybė nacionalinės teisės atžvilgiu

Įvairiais ES komentarais siekiama dar kartą patvirtinti homoseksualams palankios Sąjungos teisės viršenybę prieš nacionalinę teisę, o EK netgi nurodė, kad jos sprendimai yra „privalomi visoms valstybių narių valdžios institucijoms ir jurisdikcijoms”.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo – užtikrinti, kad ES teisė būtų vienodai aiškinama ir taikoma visoje Sąjungoje. Europos Komisija remiasi ES sutarties 2 straipsniu, kuriame nustatyta, kad „pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises”, pripažįsta visos valstybės narės.

Todėl Lenkijos visuomenėje auga įtampa dėl su LGBT bendruomene susijusių klausimų. Šalis pasidalijusi į konservatyvią valdančiąją stovyklą, vis dar ginančią tradicinės šeimos įvaizdį, ir liberaliąją stovyklą, besivadovaujančią progresyviomis Vakarų Europos idėjomis. Lenkijos konservatorių stovykla nori apginti nacionalinį šeimos kultūros modelį, kuris vis labiau prieštarauja ES propaguojamam modeliui.

Pilkosios zonos

Teisiniu požiūriu yra keletas pilkųjų zonų. Pavyzdžiui, sunku suprasti, kurios kompetencijos sritys socialiniais ir kultūriniais klausimais priklauso ES, o kurios – nacionalinėms valstybėms, pabrėžia Maxas-Erwanas Gastineau. Jis mano, kad šis netikrumas gali sukelti įtampą.

Lenkijos konservatyvioji stovykla taip pat galėtų pasinaudoti tam tikromis Europos teisės nuostatomis kaip teisiniu pateisinimu.

„Antruoju straipsniu (draudžiančiu diskriminaciją) taip pat remiasi Lenkijos konservatoriai, gindami abortų draudimą netinkamo vaisiaus vystymosi atvejais”, – sako ekspertas.

„Konservatoriai teigė, kad jie kovoja su žmonių diskriminacija, net jei jie kol kas egzistuoja tik įsčiose. Ir konservatoriai, ir progresyvistai tokius ES teisės aktų leidėjų tekstus laiko teisiniu savo sprendimų pagrindimu.

„Nuolatinis Europos Komisijos spaudimas”

Pasak eksperto, šis Teisingumo Teismo sprendimas neturėtų būti vertinamas izoliuotai, bet kaip bendros Europos Sąjungos strategijos dalis. Pastaraisiais metais Europos teisėjų priimti įvairūs sprendimai dėl tokio pobūdžio priemonių yra labai naudingi. Jų dėka Lenkijos valstybei daromas „nuolatinis spaudimas”, kad ji darytų pažangą LGBT teisių srityje.

Europos pagalbos gavimo sąlyga, kad LGBT asmenys nebūtų diskriminuojami, yra nauja priemonė daryti tokį geranorišką spaudimą Europos šalims, įskaitant Lenkiją.

Briuselis juo naudojasi siekdamas įtvirtinti ES kultūrinį ir socialinį suverenitetą.

„Lenkijos progresyvistai dažnai kreipiasi į Briuselį, kad išspręstų nacionalinę įtampą”, – aiškina Max-Erwann Gastineau.

Ir pabaigai: „Briuselio inicijuotu suartėjimo procesu siekiama sukurti bendrą Europos tautą, turinčią bendras vertybes (panaikinant nacionalines tautas)