Lidžita Kolosauskaitė. Įsiutusių bobų nacija
Jos skundžiasi, kad vaiko tėvas neišplauna indų ir nepakeičia sauskelnių.
„Vyk lauk! Kam tau toks lodarius!“ – ragina draugės.
Tada jos vienos augina vaikus ir, atstačiusios nukarusios krūtines, mušasi teismuose, kad tas lodarius mokėtų kuo didesnius alimentus, bet kuo rečiau matytųsi su vaiku. „Vaikui nesaugu su juo,“ „jis jį maitina neekologiškai“, „ta jo nauja boba“ – motyvuoja.
Jei nepavyksta įtikinti teismo, puola įtikinėti antstolį ir Vaiko teisių tarnybą.
Vyras, su kuriuo dar prieš kelis metus pirkosi namus ir gimdėsi vaikus, staiga tampa visišku monstru, o kartais net labai latentišku pedofilu. Vaikui juk nesaugu su juo.
Kaip ir su tėvo giminaičiais. Kaip žinia, jie ten visi nesveiki.
Užsiklijuoja „vienišos motinos“ etiketę, išdidžiai patempia lūpą ir sunkiai velkasi per gyvenimą, kiekvienam įrodinėdamos savo svarbą, kurios užsitarnavo daugiausiai tuo, kad paliko vaiką be tėvo. Dėl neišplautų indų ar priš… sauskelnių.
Įsiutusių bobų nacija okupuoja teismus, mokyklas, vaiko teisių institucijas, parduotuves ir darbovietes.
O jų namuose auga liūdni vaikai – mergaitės, nepatyrusios tėvo meilės ir turinčios lūkestį susirasti grindų skudurą, bei berniukai, nežinantys, kam apskritai tie vyrai gyvenime reikalingi.
šaltinis: lidzita.lt
→ PAREMTI infa.lt → Naujienlaiškis
256
Leidžiama ...
Trumpai, todėl labai „drūtai” apibūdinta situacija, kai „bobos” nesuvokia, jog vaikas turi augti Dievo numatytoje Šeimoje, turėti Mamą ir Tėtį. Vaikas, – tik laikinai, juk tai ŽMOGUS, kuris labai greitai bus Jaunuolis, Vyras, Tėvas, Senelis…
Lidžita kaip visada taikliai… Menkystų ir akiplėšų laikmetis, bet nevykėliai, nesvarbu vyrai ar moterys patys nuolatos besikankinantys savo nevykėliškas kančias perkeldami ant kitų, patys laimingesni nepasidaro, o dar prie viso to paskleidžia savo nesąmones artimoje aplinkoje… Durnių laivas vienu žodžiu, tik sąmoningas žmogus supranta kas yra atjauta, sugyvenimas, prisitaikymas, pagalba ir t.t. Kvailiai vadovaujasi instinkyviuoju protu, jei tik yra galimybė lipa ant galvos, per galvas, o kai gauna per savo durną galvą, tada jiems įsijungia baimė… Va taip ir prasikankina vietoje gyvenimo…
o visu pasaulio geniju protas kruvoje – neprilygsta net maziausios tauteles kolektyviniam protui ir patirciai! O tokia sako be uzuolanku : „anksciau butum q..va,o dabar – vienisa motina!”…
O tai pats ponuli save priskiri prie „genijų” ar „papuasų”?