infa.lt

Facebook nuotr.

Teisės universitetas. Pirmoji paskaita pirmakursiams. Profesorius įeina į auditoriją ir apsidairo aplink.

– Jūs ten, aštuntoje eilėje. Ar galite pasakyti savo vardą? – klausia jis studentės.
– Mano vardas Sandra, – sako balsas.

Profesorius liepia jai:
– Prašau palikti mano auditoriją. Nenoriu jūsų matyti savo paskaitoje.

Visi tyli. Studentė pasimetusi, lėtai susirenka savo daiktus ir atsistoja.

– Prašau, greičiau. – paprašo profesorius.

Ji nedrįsta prieštarauti ir išeina iš auditorijos. Profesorius toliau žvalgosi aplinkui. Jaunieji studentai išsigandę.

– Kodėl egzistuoja įstatymai? – klausia jis grupės.

Visi tyli ir žvalgosi vieni į kitus.

– Kam reikalingi įstatymai? – vėl klausia profesorius.

Iš vieno kampo pasigirsta „tai socialinė tvarka“, kita studentė sako: „ginti asmens teises“. Dar vienas studentas tvirtina: „kad valstybe būtų galima pasikliauti“.
Profesorius nepatenkintas.

– Teisingumas įtvirtinamas įstatymais, – šaukia viena studentė.

Profesorius šypsosi. Ji sulaukė jo dėmesio.

– Labai ačiū. Ar prieš kurį laiką neteisingai pasielgiau su jūsų bendramoksle?

Visi linkteli galva.

– Tikrai taip. Kodėl niekas neprotestavo? Kodėl nė vienas iš jūsų nebandė manęs sustabdyti? Kodėl nenorėjote sustabdyti šios neteisybės? – klausia jis.

Niekas neatsako.

– To, ką ką tik išmokote, nesuprastumėte per 1000 valandų paskaitų, jei patys to nebūtumėte patyrę. Tik todėl, kad pats nebuvote nukentėjęs, nieko nesakėte. Toks požiūris byloja prieš jus ir prieš gyvenimą.

Manote, kad kol tai neturi įtakos jums, tai yra ne jūsų reikalas? Sakau jums – jei šiandien nieko nepasakysite ir neužtikrinsite teisingumo, vieną dieną taip pat patirsite neteisybę ir niekas už jus nekovos.

Teisingumas gyvena kartu su mumis. Turime už tai kovoti. Gyvenime ir darbe dažnai gyvename greta vienas kito, o ne vienas su kitu. Guodžiame save, kad kitų problemos – ne mūsų reikalas. Grįžtame namo ir džiaugiamės, kad šiandien nenukentėjome.

Tačiau svarbu ginti ir kitus. Kiekvieną dieną darbe, sporte ar viešajame transporte susiduriame su neteisybe. Nepakanka pasikliauti, kad kas nors viską sutvarkys. Mūsų pareiga – būti šalia kitų. Kalbėti ir pastovėti už kitus, kai jie patys negali to padaryti.

Gražaus visiems paskutiniojo šių metų savaitgalio ir ramių ateinančių metų! Būtinai palaikykime vienas kitą visur ir visada, o ypač tuos, kurie patys už save pakovoti negali.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.