infa.lt

Kopenhagos universiteto mokslininkai mano, kad gyvybė Saulės sistemoje galėjo atsirasti Marse per pirmuosius 100 mln. evoliucijos metų, kai jį bombardavo asteroidai su ledu. Maždaug prieš 4,5 mlrd. metų Marse buvo daug vandens – galbūt net visą kaimyninę planetą dengė vandenynas.

Danijos mokslininkai mano, kad C klasės (nuo C – anglis) asteroidai, be vandens, nešė ir biologiškai svarbių molekulių, ypač aminorūgščių.

„Šiuose asteroiduose, kurie susiformavo išorinėje Saulės sistemos dalyje, gausu vandens ir organinių molekulių, – aiškina Kopenhagoje įsikūrusio Žvaigždžių ir planetų formavimosi centro profesorius Martinas Bizzarro, – Mūsų tyrimas rodo, kad Marse tuo metu buvo du svarbūs komponentai, kurie galėjo būti gyvybės pagrindas. Tai vanduo ir sudėtingos organinės medžiagos. Be šių dviejų sudedamųjų dalių gyvybės evoliucija būtų neįmanoma.”

Mokslininkai tyrė Žemėje rastus Marso plutos fragmentus iš meteoritų – asteroido ar kometos susidūrimo su Marsu, kuris buvo toks stiprus, kad prieš milijardus metų Marso dalelės išskriejo į kosmosą ir galiausiai nukrito į Žemę.

Recenzuotame žurnale „Science Advances” paskelbtame tyrime nurodoma, kad per pirmuosius 100 mln. Marso gyvavimo metų, Marsą dengusių vandenynų gylis siekė 300 m.

Bizzarro mano, kad tų 100 mln. metų pabaigoje įvyko katastrofiškas Žemės ir Marso dydžio planetos susidūrimas, kurio metu susiformavo Žemės ir Mėnulio sistema ir kartu buvo sunaikinta Žemėje atsirandanti gyvybė.

Marsas yra daug mažesnis už Žemę, jame nėra tektoninių plokščių, kurios nuolat juda Žemės gelmėse – dėl jų sąveikos dingo visi įrodymai apie tai, kas vyko per pirmuosius 500 mln. mūsų planetos istorijos metų.

Kita vertus, Marsą veikia stipriausia kosminė spinduliuotė, todėl planetos paviršius yra beveik sterilus. Jei Marse dabar yra išlikusi kokia nors gyvybė, ji turi būti 1-2 m gylyje, mano Bizzarro.

Jis laukia NASA roverio „Perseverance” misijos rezultatų: „Mėginiai, kuriuos jis paims, turėtų patvirtinti mūsų hipotezę. Šie mėginiai padės atsakyti į daugybę klausimų, tačiau pagrindinis iš jų – senovinės marsiečių gyvybės pėdsakai!”