infa.lt

Kaip V.Putinas stumia Rusiją link dedolerizacijos, iš Vakarų įtakos zonos

18 gruodžio
11:38 2022

Dolerio atsisakymas pasaulyje reiškia kur kas daugiau nei alternatyvos SWIFT mokėjimo sistemai sukūrimą, rašo amerikiečių „The National Interest”. Rusija ir Kinija siekia radikalios pasaulinės finansų sistemos pertvarkos.

Jungtinės Valstijos turėtų laikytis strategijos, kuri mažintų Rusijos gamtinių išteklių eksporto efektyvumą.

Vakarų šalims ir toliau primygtinai reikalaujant išstumti Maskvą iš pasaulinių finansų rinkų, Kremlius pats sprendžia, kiek ilgai jo žaliavos gali būti pelno ir režimo stabilumo šaltinis.

Ilgalaikėje perspektyvoje Rusijos suartėjimas su Kinija, kuri kuria alternatyvias doleriui finansų sistemas, leis Rusijai atlaikyti šių metų sankcijas, jei Vakarai netaikys kitų plataus masto priemonių.

Praėjusį mėnesį Londono metalų birža (LMB) atkreipė viso pasaulio dėmesį, kai pasisakė prieš griežtesnius draudimus Rusijos prekėms. Tikėdamasi, kad 2023 m. Rusijos metalai ir toliau duos didelį pelną, LMB nusprendė neuždrausti jų importo, nepaisant spalį įvesto Europos Sąjungos draudimo importuoti rusiškus plieno pusgaminius.

Rugsėjo pabaigoje Europos Komisija gavo bendrą devynių Europos plieno bendrovių laišką, kuriame jos įspėjo apie galimo Rusijos metalų importo draudimo pasekmes, nurodydamos, kad trūksta pakaitalų.

Nors ES vis dėlto primygtinai reikalavo draudimo, jis vargu ar bus ilgalaikis, nes, kaip bebūtų keista, spalio pabaigoje, kai Vašingtonas pasiūlė papildomus draudimus importuoti Rusijos aliuminį, galingai nuskambėjo Europos pramonės atstovų balsas.

Kitaip tariant, kai Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų, kad sumažintų Rusijos importą, Jungtinės Valstijos nesugebėjo pasipriešinti savo pagrindinei sąjungininkei, nes Europos pramonės grupės nerimavo dėl tokio žingsnio pasekmių Europai.

Toks pat nenuoseklumas Rusijos gamtinių išteklių atžvilgiu pasireiškė ir JAV pusėje, tačiau priešinga kryptimi.

Siekdama vienu metu skatinti savo klimato politiką ir atmesti Rusijos energijos šaltinius, J. Bideno administracija į šių metų Infliacijos mažinimo įstatymą (Inflation Reduction Act / IRA) įtraukė keletą svarbių nuostatų, pavyzdžiui „Pirk amerikietišką”, kurios sukėlė Europos pyktį.

Įstatymu suteikiamos papildomos mokesčių lengvatos įmonėms, kurios Jungtinėse Valstijose stato vėjo jėgaines iš amerikietiško plieno. Tokios jo nuostatos atgraso įmones nuo Kinijos išteklių pirkimo ir kenkia Rusijos karinėms pastangoms.

Nuo vasario mėnesio Maskva suorganizavo svaiginantį tokių žaliavų, kaip nikelis ir vanadis kainų augimą rinkose, kurios daro didelę įtaką plieno gamybai, nes pirmaujančios pramonės šalys yra labai priklausomos nuo šių rusiškų metalų.

IRA skatina įmones vengti Rusijos eksporto ir pirkti amerikietišką produkciją, tačiau Europa tuo nepatenkinta.

Neseniai įvykęs Prancūzijos prezidento E. Macrono vizitas Baltuosiuose rūmuose išryškino šį Europos susirūpinimą. Po griežtų Eliziejaus rūmų pareiškimų Emmanuelis Macronas per susitikimą su J. Bidenu apkaltino Vašingtoną „Vakarų skaldymu”.

Dar neaišku, ar E. Macronui pavyko pakeisti amerikiečių požiūrį, nes po jo vizito kol kas neįvyko daug konkrečių pokyčių, išskyrus naujos transatlantinės prekybos darbo grupės sukūrimą.

Vis dėlto kova dėl išteklių pasirodė esanti kur kas sudėtingesnė nei paprasčiausia JAV ir ES nesantaika. ES vis labiau gresia pavojinga bendrystės fragmentacija, kuri dabar jau beveik priartėjo prie jos „suskaldymo”, ir vis labiau gilėja energetikos srityje.

Tai puikiai tinka Kremliui. Prancūzijos ir Vokietijos ašis, kadaise skelbta kaip nepajudinamas stabilumo šaltinis, yra žemiausiame lygyje per pastaruosius dešimtmečius.

Spalį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui susitikus su Ispanijos ministru pirmininku aptarti naujo dujotiekio, kuris eitų per Pirėnų kalnus, tiesimo, Prancūzija griežtai pasipriešino šiam projektui, nes jis brangiai kainuoja ir neatitinka Europos aplinkosaugos standartų.

Netrukus po to Prancūzija ir Vokietija atšaukė svarbų ministrų kabineto posėdį dėl nesutarimų energetikos politikos srityje, tariamai susijusių su ginču dėl dujotiekio. Galiausiai, Europos Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime E. Macronas užsipuolė Berlyną dėl to, kad šis atsisakė išlaikyti dujų kainų viršutines ribas sparčiai augant infliacijai.

Tuo tarpu Kremlius ir toliau stiprina pagrindinių išteklių kontrolę, kad dar labiau padidintų nesutarimus tarp buvusių vieningų Europos sąjungininkių. Ukraina, kuriai 2019 m. teko trečia pagal apimtis plieno importo dalis į Europos Sąjungą – yra akivaizdus Maskvos taikinys.

Rusijai užgrobus Ukrainos plieno gamyklas ir neseniai raketomis atakavus Ukrainos energetikos infrastruktūrą, katastrofiškai sumažėjo Ukrainos plieno tiekimas į Europą. 2022 m. sausio-birželio mėnesiais, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jų sumažėjo net 62%. Rusija taip pat pradėjo pardavinėti plieną su nuolaida Turkijai, Kinijai ir Taivanui.

Jei ši strategija skamba pažįstamai, taip yra todėl, kad Maskva panašiai elgiasi energetikos sektoriuje, ypač dosniai tiekdama energiją Indijai ir Kinijai.

Tačiau Vakarų politikai neturėtų manyti, kad šie trumpalaikiai tradicinių Rusijos eksporto rinkų pakaitalai yra tvarus būdas Rusijai išvengti ekonominių problemų, su kuriomis ji susiduria nuo karinio konflikto pradžios.

Didžiausią susirūpinimą Vakarams turėtų kelti neseniai Rusijos ir Kinijos viena kitos atžvilgiu prisiimti abipusiai įsipareigojimai dedolerizuoti tarpusavio sandorius ir sukurti apsauginį finansinį „burbulą”, atsparų Vakarų sankcijoms.

Vakaruose vyrauja tendencija nuvertinti Rusijos projektus, kurie, Vakarų ekspertų nuomone, suteikia režimui pakankamai lėšų iki kito mėnesio, tačiau realiai negali būti vykdomi ilgesnį laiką.

Tačiau, tokio mąstymo problema yra ta, kad Rusija jokiu būdu neketina grįžti prie dalyvavimo JAV vadovaujamoje tarptautinėje finansų sistemoje, nes yra įsitikinusi, kad ateitis priklauso Kinijai.

Kaip anksčiau šiais metais reikalavo V. Putinas, kad Europos bendrovės už Rusijos naftą ir dujas mokėtų rubliais arba auksu, taip dabar jis reikalauja, kad Kinijos energetikos bendrovės už dujas mokėtų rubliais arba juaniais. Rusijos bankai pradėjo diegti atsiskaitymų ir indėlių sąskaitas Kinijos juaniais.

Kadangi, iš karto prasidėjus Rusijos karinei invazijai Ukrainoje rublio kursas smuko beprecedenčiu mastu, Maskva turėjo pirkti užsienio valiutą, kad stabilizuotų savo rublį. Anksčiau ji galėjo laikyti dolerį ar eurą tokiomis priemonėmis, nes jomis vis dar vykdoma didžioji dalis pasaulinės prekybos, tačiau šiandien taip nebėra.

„Pirkti nedraugiškų šalių valiutų, pirmiausia dolerių ir eurų, dabar neįmanoma”, – rugsėjį interviu sakė finansų ministras Antonas Siluanovas. „Šios valiutos mums yra toksiškos.”

Paklaustas, kodėl Rusijos turtas doleriais ir eurais vis dar kaupiamas užsienyje, jei Maskva ketina nutraukti visus ryšius su šiomis valiutomis, A. Siluanovas atsakė, kad Rusija jų atsisako, ir pridūrė įdomų teiginį: „Rusijai lieka tik rubliai, valiuta, kuria pasitikime, arba tiesioginis dominančių prekių importas barterinių mainų būdu.”

Kitaip tariant, nors Rusija dabar aiškiai „neplanuoja pereiti prie barterinių mainų… bet, jei jos įmonės rengsis sudaryti barterinius sandorius… ji tam netrukdys”, aiškino A. Siluanovas. Tai mus atveda prie kitos istorijos, kuri yra mažiau absurdiška, nei atrodo iš pradžių.

Rugpjūtį Talibanas pradėjo derybas su Rusija dėl barterinių mainų, pagal kuriuos pirmoji pusė tiektų razinas, mineralus ir žoleles mainais į rusišką žaliavinę naftą, kuri nebebūtų tiekiama į Europą.

Pagal šį sandorį Afganistanui būtų tiekiama milijonas tonų dyzelino ir benzino be Vakarų finansinių institucijų pagalbos. Šių metų pradžioje Indija pasiūlė iškeisti arbatą, vaistus ir aukštos kokybės basmati ryžius į rusiškas trąšas, kurių Vakarų šalys nedraudžia eksportuoti iš Rusijos dėl pasaulinės maisto krizės grėsmės.

Iranas taip pat ėmėsi veiksmų sukurti panašią barterinių mainų sistemą su Rusija.

Visos šios šalys vengia prekiauti savo valiutomis dėl jų nepastovumo. Kremliui neapsimoka versti Talibaną* mokėti už prekes rubliais arba afganiais ir kartu susilpninti rublio kursą.

Tačiau, kaip pastebėjo kai kurie stebėtojai, barterinių mainų sistema apsunkina apmokestinimą ir skatina abi šalis manipuliuoti savo prekių ir paslaugų verte. Tačiau, mažai tikėtina, kad šie veiksniai ribos minėtas šalis.

Pagrindinis jų tikslas – apeiti Vakarų sankcijas ir gauti prieigą prie pageidaujamų prekių. Todėl jos suinteresuotos sudaryti abiem pusėms priimtinus sandorius, kad barteriniai mainai būtų pratęsti tol, kol Kinija sukurs patikimą finansų sistemą, kurios nekontroliuotų Vakarai.

Rusijos ekonomikos struktūra taip pat sukurta taip, kad ji galėtų pasinaudoti pasaulio energetiniais karais. Atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą, Rusijos BVP yra šeštas pagal dydį po Vokietijos. Tačiau sektorių apimtys turi didesnę reikšmę nei bendras ekonomikos dydis.

2021 m. pagrindiniai ekonomikos sektoriai Rusijoje buvo šie: paslaugos (53%), žemės ūkis (3,8%), pramonė (33%) ir apdirbamoji gamyba (14%). Šių dedamųjų suma viršija 100%, nes pramonės šakų pasiskirstymas kai kur iš dalies sutampa.

3,8% žemės ūkiui atrodo menkas dydis, jei nepalygintume jo su pagrindiniais Rusijos sąjungininkais ir priešininkais. JAV žemės ūkio sukuriama BVP dalis vos viršija 1%, Vokietijoje – 0,8%, o Prancūzijoje – 1,63%. Kinija išsiveržia iš šios tendencijos ir savo žemės ūkio sektoriuje sukuria 7,26% BVP.

Šie skaičiai paaiškina, kodėl Maskva savo gamtinius išteklius naudoja kaip ginklą. Palyginti didelė Rusijos žemės ūkio galia rodo, kodėl jai lengva išprovokuoti maisto trūkumą ir vilkinti grūdų eksportą iš Ukrainos uostų. Ne tik Rusijos piliečiai nukentėtų mažiau nei jų kaimynai europiečiai, bet, greičiausiai, nuo tokios „maisto diplomatijos” nenukentėtų ir Kinija.

Iš tiesų, žemės ūkis buvo viena iš pagrindinių sričių, kuriai V. Putinas skyrė daugiausia dėmesio neseniai vykusiame Aukščiausiosios Eurazijos ekonomikos tarybos posėdyje. V. Putinas pažymėjo, kad 2022 m. Eurazijos ekonominės sąjungos (EAEU) valstybėse narėse žemės ūkio produkcija išaugo 5,4%.

Pasak jo, šis „labai geras augimas” yra dar svarbesnis… didėjant maisto krizei pasaulyje. V. Putinas negalėjo nepastebėti, kad dujų kainos EAEU šalyse dabar yra „dešimt kartų” mažesnės nei ES.

Rusija, turinti gamtinių išteklių, kuriems Vakarų šalys nedrįsta taikyti sankcijų dėl jų išskirtinės svarbos pasaulio ekonomikai, pavyzdžiui, metalų rūdų, aukso ir deimantų, tikisi išlaikyti dabartines pajamas, kol galės įsitraukti į Kinijos vadovaujamą sistemą, kuri ją izoliuotų nuo Vakarų spaudimo.

Pramonė buvo antroji pagrindinė V. Putino kalbos EAEU aukščiausiojo lygio susitikime tema. „Sąjungos valstybės narės ir toliau sėkmingai plėtoja abipusiai naudingą pramoninį bendradarbiavimą”, – sakė V. Putinas, o po to pagyrė naujo mechanizmo sukūrimą EAEU, pagal kurį bus „teikiamos paskolos ir subsidijos perspektyviems bendriems projektams”.

Kaip minėta, pramonė sudaro trečdalį Rusijos ekonomikos. Kaip ji atrodo, palyginti su pagrindiniais oponentais? Prancūzijos (16,8%), Amerikos (18,5%) ir Vokietijos (26,6%) ekonomikose pramonės dalis yra gerokai mažesnė. Pagal šį rodiklį Rusija netikėtai pranoko net pramoninę supervalstybę Vokietiją. Šioje grupėje vėl laimėjo Kinija – 39,5%.

Šie statistiniai duomenys nereiškia, kad Rusijos ekonomika yra geresnės struktūros nei Vakarų šalių. Jie tik pabrėžia nerimą keliančią tendenciją: Rusijos prioritetai, finansiniai užmojai ir pramonės organizavimas vis labiau panašėja į Kinijos.

Dedolerizacija reiškia kur kas daugiau nei alternatyvos SWIFT mokėjimų sistemai sukūrimą – tai visapusiška transformacija, apimanti gilų finansinį restruktūrizavimą ir pagrindinių sąjungininkų dalyvavimą. Rusija tai pradeda daryti kartu su Vidurinės Azijos valstybėmis, siekdama didesnio EAEU efektyvumo.

Vis dėlto, Maskva daugiausiai vidinių laimėjimų pasiekė dedolerizacijos srityje, įskaitant ir jos informavimo veiklą. Ši iniciatyva neatsiejama nuo „prievartinės diplomatijos” gamtinių išteklių srityje. Pavyzdžiui, pagrindinės Rusijos kuro ir naftos bendrovės planuoja savo veikloje  aktyviau naudoti juanį.

2022 m. rugpjūtį Rusija nusipirko rekordinį kiekį Kinijos valiutos po to, kai Pekinas kovą padvigubino juanio ir rublio valiutų keitimo koridorių, siekdamas suteikti daugiau lankstumo keičiant šias valiutas.

Nepaisant to, Rusijos pareigūnai ir ekonomikos vadovai puikiai supranta, kad šis procesas yra sudėtingas ir kupinas rizikos. „Rusijai reikia dolerių, nes šalyje yra daug indėlių doleriais, o korporacijos turi daug skolų doleriais”, – perspėjo vienas iš jų.

Netgi V. Putinas praėjusį mėnesį sakė, kad Rusija „neatsisakys dolerio”, o tik kol kas smarkiai sumažins jo naudojimą savo atsiskaitymuose. Rusijos eksporto dalis į Kinija vis dar mažesnė nei į Vakarų šalis, o skaitmeninis juanis dar nėra tinkamas dolerio pakaitalas. Tačiau laikas greitai bėga.

Jungtinės Valstijos turėtų laikytis strategijos, kuri mažintų Rusijos gamtinių išteklių eksporto efektyvumą ir neleistų Maskvai suartėti su Kinija, kartu remdamos savo sąjungininkus Europoje, apibendrina portalas.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

Atsiliepimų 2

  1. VŽA    -  2022-12-18, 13:09

    Apskritai, kaip tekstą suformuluosi, taip ir skambės, bet Rusijos grėsmė, – kabanti…

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Ne tik    -  2022-12-18, 17:54

    Rusija po truputi taria doleriui ate. Tokiu saliu yra Azijoje,Afrikoje,Pietu Amerikoje,Artimuosiuose Rytuose. Jei ne lyderiu diversija,ta pati planavo juk ir Europa!

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

žvygiui nėra vietos Lietuvoje...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....

Tai pirma gal baikit išlaidauti .Ministerijų miestelio statyba,stadiono statyba ,kodėl neklausiat ar reikalinga šiuo metu...

Tai ką siūlote? Didinti investicijas kai visi šaukia bus karas.Gal pamiršote kaip bankai bankrutuoja.Taip ir...

Sunku jums vasarai...!...