infa.lt

Pabėgėliai kerta Ukrainos Lenkijos, bėgdami nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, pasienio kontrolės punktas Kroscienko mieste, Lenkijoje, 2022 m. kovo 17 d. (REUTERS)

Daugiau nei trečdalis ukrainiečių pabėgėlių Vokietijoje teigė, kad artimiausiu metu nenori grįžti į savo tėvynę, ir tik du procentai teigė, kad planuoja grįžti per ateinančius metus, praneša „Breitbart”.

Federalinės migracijos ir pabėgėlių tarnybos (Bamf) tyrimų centro ir Vokietijos ekonominių tyrimų instituto atlikta daugiau kaip 11 000 ukrainiečių pabėgėlių Vokietijoje apklausa parodė, kad daugiau kaip trečdalis jų nori likti Vokietijoje bent kelerius metus, o 26 proc. teigė, kad norėtų likti šalyje visam laikui.

Dar 27% respondentų teigė, kad nėra apsisprendę, kada norėtų grįžti namo, o trečdalis (34%) teigė, kad norėtų išvykti iš Vokietijos, kai tik baigsis karas su Rusija. Vos du procentai teigė, kad planuoja grįžti į Ukrainą per artimiausius 12 mėnesių.

Centrinio užsieniečių registro duomenimis, nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vokietijoje buvo užregistruoti 1 026 599 ukrainiečiai. Iki šiol apie 80% suaugusių pabėgėlių buvo užregistruota kaip moterys, daugiausia dėl to, kad Zelenskio vyriausybė šaukė karinio amžiaus vyrus kovoti kare, kuris, kaip pranešama, apima ir biologiškai vyriškos lyties transseksualius asmenis.

Atlikus ukrainiečių Vokietijoje apklausą paaiškėjo, kad tik 17% darbingo amžiaus žmonių dirbo, nors pabėgėliai buvo labiau išsilavinę ir jaunesni nei vidutiniškai jų gimtosios šalies gyventojai. Viena iš kliūčių įsidarbinti – kalbos įgūdžių stoka: tik vienas iš penkių respondentų teigė gerai mokantis vokiečių kalbą, tačiau pusė apklaustųjų teigė, kad šiuo metu lanko kalbos kursus.

Dar viena galima kliūtis įsidarbinti – vaikų priežiūros būtinybė, nes beveik pusė suaugusių pabėgėlių (48%) į šalį atvyko su vaikais.

Nepaisant to, dėl to Vokietijoje padidėjo įtampa viešosioms paslaugoms, kurios ir taip buvo apkrautos prieglobsčio prašytojų iš Sirijos ir Afganistano migracijos bangų. Ukrainos pabėgėliams leidžiama atvykti į šalį be vizų, ir jie gali prašyti laikinos apsaugos net neprašydami prieglobsčio. Jie taip pat turi teisę gauti nedarbo ir kitas piliečiams skirtas socialines išmokas.

Prieš žiemos mėnesius, kai laukiama, kad pabėgs dar daugiau ukrainiečių, ypač atsižvelgiant į Rusijos išpuolius prieš šalies energetikos infrastruktūrą, Vokietijos miestai ruošiasi priimti daugiau atvykėlių.

Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį sostinė Berlynas paskelbė, kad išplės savo migrantų laikymo centrą buvusiame Tegelio oro uoste, kad galėtų priimti dar 3 600 ukrainiečių pabėgėlių, be tų 1 500, kurie jau gyvena šiame centre. Berlyno merė Franziska Giffey anksčiau įspėjo, kad jos miestas greitai artėja prie savo pajėgumų ribos, jau dešimtys tūkstančių pabėgėliams skirtų lovų yra užimtos, nes į miestą atvyko beveik 100 000 ukrainiečių.

Anksčiau šį mėnesį Vokietijos politikas ir Europos liaudies partijos (ELP) vadovas Europos Parlamente europarlamentaras Manfredas Weberis perspėjo, kad jo šalis „pramiega” dar vieną migrantų krizę, panašią į 2015 m., kai tuometinės kanclerės Angelos Merkel sprendimas atverti vartus į šalį atvykti maždaug milijonui migrantų iš Sirijos ir kitų šalių sukėlė chaosą.

„Atsižvelgdami į tai, kad Putino teroristinis režimas Ukrainoje toliau naikina energetikos infrastruktūrą, turime pasirengti tam, kad šią žiemą į ES atvyks daug ukrainiečių, o daugelis jų – ir į Vokietiją, bijau, kad patirsime dramatišką pabėgėlių žiemą”, – sakė M. Weberis.