infa.lt

Europos meilė mėsai ir pasaulinė maisto krizė

05 lapkričio
06:30 2022

Dirbtinė mėsa

Norite išgelbėti nuo bado besivystančių šalių gyventojus? – Atsisakykite mėsos auginimo ir pradėkite valgyti augalinę dirbtinę mėsą. Tuo nusipelnysite daug Karmos taškų, rašo propagandistai tų jėgų, kurios visame pasaulyje siekia sugriauti žemės ūkį, siekdamos „žaliųjų” tikslų.

Dėl smarkiai išaugusių energijos ir maisto kainų Europos šalyse kilo didžiausia per pastaruosius dešimtmečius pragyvenimo išlaidų krizė. COVID-19, Ukrainos konfliktas ir klimato kaita padidino žaliavų kainas, todėl besivystančiose šalyse apskritai trūksta maisto ir sparčiai mažėja aprūpinimas maistu, rašo „Project Syndicate”

Tačiau yra ir gerų naujienų: atlikusi paprastą (bet svarbų) maisto gamybos pokytį, Europos Sąjunga gali sumažinti maisto kainų infliaciją ir padidinti jo pasiūlą pasaulyje.

Konsultacinės bendrovės SYSTEMIQ atlikta analizė rodo, kad ES, sumažinusi mėsos gamybą vos 13 %, t. y. tiek, kiek Europos vartotojai galėtų atsisakyti mėsos vieną dieną per savaitę, galėtų perskirstyti dalį šiuo metu gyvulių šėrimui naudojamų grūdų ir žemės, kad kompensuotų 23 mln. tonų kviečių, kuriuos 2020 m. užaugino Ukraina.

Tai nestebina. Juk mėsa yra nepelningas maisto šaltinis. Iš kiekvieno 100 kalorijų pašaro, kurį sunaudoja galvijai, pagaminama tik viena kalorija jautienos. Šiuo metu augindami maistą, kurį gali valgyti tik gyvuliai, naudojame labai daug žemės ir trąšų.

Tuo tarpu, dėl mažėjančio eksporto iš Rusijos ir Ukrainos (kurioms tenka daugiau nei ketvirtadalis visos trąšų gamybos) ir gamybos sutrikimų Europoje, atsiradusių dėl išaugusių dujų kainų, trąšų kainos per pastaruosius metus išaugo 60%.

„Norėdami išvengti būsimos krizės, turime sumažinti trąšų kainas”, – neseniai įspėjo Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) generalinė sekretorė Rebeca Greenspan.

Paprastai tariant, neefektyvus trąšų naudojimas mėsos pramonėje didina maisto kainas, didina badą pasaulyje ir stumia ūkininkus į dar didesnį skurdą.

Perskirsčius žemės plotus nuo mėsos gamybos prie grūdų, daržovių, ankštinių augalų ir alternatyvių baltymų gamybos, būtų kur kas veiksmingesnis būdas išmaitinti vis daugiau gyventojų šylančioje planetoje. Pavyzdžiui, vienam gramui jautienos baltymų pagaminti reikia vidutiniškai 48 kvadratinių metrų kiekvienam kvadratiniam metrui, reikalingam užauginti vieną gramą baltymų iš žirnių.

Mėsos gamybos mažinimas ES taip pat būtų labai naudingas klimatui. Juk gyvulininkystėje išmetama tiek pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiek automobiliuose, sunkvežimiuose, lėktuvuose ir laivuose kartu sudėjus.

Mūsų skaičiavimais, su gyvulininkyste susijusį išmetamą anglies dioksido kiekį sumažinus penkiais milijonais tonų, tai prilygtų daugiau kaip keturiems milijonams naujų benzinu varomų automobilių iš Europos kelių.

Net ir palyginti nedidelis mėsos gamybos sumažinimas Europoje turėtų didelį poveikį pasauliui. UNCTAD duomenimis, mažas pajamas gaunančios šalys, kenčiančios nuo didelio maisto trūkumo, pavyzdžiui, Beninas, Somalis ir Laosas, yra beveik visiškai priklausomos nuo kviečių importo iš Ukrainos ir Rusijos.

Atsižvelgiant į tai, EBPO šalyse ir toliau neproporcingai daug žemės skiriama gyvuliams šerti. Tai iš dalies lemia didžiulė perprodukcija: vidutinis ES gyventojas suvartoja dvigubai daugiau mėsos nei vidutiniškai pasaulyje. Todėl du trečdaliai visų ES grūdų naudojami gyvuliams šerti.

Perorientavus grūdus iš gyvulininkystės į vartojimą žmonėms, būtų galima ne tik išvengti didelio maisto trūkumo besivystančiose šalyse, bet ir pagerinti aprūpinimą maistu turtingesnėse šalyse, kurios pačios susiduria su rimtomis maisto prieinamumo problemomis.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje apie 10 proc. gyventojų naudojasi maisto bankų paslaugomis.

Europos politikai, kovojantys su augančiomis maisto ir energijos kainomis, turi kovoti su pasauline maisto krize ir klimato kaita mažindami paskatas pramoninei mėsos gamybai ir kurdami paskatas augaliniams baltymams ir „tvariems” mėsos pakaitalams.

Skatindami rinkos perėjimą prie tvaresnių baltymų pagal tokias iniciatyvas, kaip ES tvaresnių maisto produktų sistema, politikos formuotojai gali paskatinti prekybos centrus ir greitojo maisto restoranus siūlyti daugiau mažai taršių baltymų, pavyzdžiui, augalinės kilmės dirbtinę mėsą ir kitus naujus mėsos pakaitalus.

Tokia politika paskatintų investicijas į Europos įmones ir būtų labai naudinga aplinkai ir sveikatai.

Tačiau politikai taip pat turi rūpintis ūkininkų ateitimi ir imtis priemonių, kad paremtų gyvulių augintojus ir paskatintų juos atsisakyti pramoninės mėsos gamybos.

Pavyzdžiui, sukurti finansines paskatas rančų savininkams ir ūkininkams mažinti gyvulių skaičių ir pereiti prie atkuriamojo ūkininkavimo metodų. Tuomet galėsime užtikrinti, kad vartotojai galėtų gauti baltymų už prieinamą kainą, o Europos ūkininkai neprarastų pragyvenimo šaltinio.

Atsižvelgiant į dažnus ekstremalius meteorologinius reiškinius, tokius kaip potvyniai ir sausros, taip pat į tebesitęsiantį konfliktą Ukrainoje, sunku įsivaizduoti, kad maisto kainos greitai sumažės.

Tačiau, kaip europiečiai išmoko prisukti termostatus, kad sumažintų priklausomybę nuo rusiškų dujų, taip jie gali valgyti mažiau mėsos. Išgelbėti milijonus pažeidžiamų žmonių nuo bado tikrai verta tokiomis kukliomis pastangomis.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 245

Žymos:

Atsiliepimų 3

  1. Nei    -  2022-11-05, 08:18

    Rusija,nei Ukraina niekada nemaitino pasaulio! Greiciau – atvirksciai. Cia tik proga zmonijos apiplesimui ir nieko daugiau.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Hm    -  2022-11-05, 09:43

    Straipsnyje daug teisingų pamąstymų, pats mėsos atsisakiau dar 1982 ir būtent dėl to, kad tai neekonomiška, nesveika ir iš pagarbos gyvybei, bet… galutinės išvados labai jau abejotinos. Visų pirma – ar tikrai europiečiai, vakariečiai taupydami, o taupyti tikrai reikia ir būtina, privalo šerti beprasmiškai besidauginančias „populiacijas” Afrikoje ir Azijoje. Vakariečiai taupykite, valgykite mažiau, atsisakykite dalies patogumų ir viską skirkite besidauginantiems kaip „tarakonams”??? JT tautos jau darė tokį „mokslinį” eksperimentą – 25 metus rėmė maisto programą Afrikoje, išleido 500 milijardų USD ir 1990 metais prisipažino – Afrikoje badaujančių padaugėjo… O reikalas tame, kad kuo juos geriau „šersi” tuo jie labiau dauginsis. Žiauru, skaudu, bet kol nebus imtasi trečiosiose šalyse gyventojų prieauglio ribojimų veiksmų, oficialių programų aš prie to reikalo neprisidedu nei centu. Norėčiau, kad mano sutaupyti ištekliai nevalgant gyvulinės kilmės maisto, būtų skirti gamtos išsaugojimui ir gyvūnų gerovei, bet tik ne beprasmiškai besidauginančioms pypuliacijoms pyp…

    Atsakyti į šį komentarą
    • kaimietė    -  2022-11-06, 12:48

      Nepainiokit atsisakymo valgyti mėsą laisva valia su fašistiniu žaliu kursu – mes jus priversim, uždrausim augint ir t.t. Velnias slypi detalėse.

      Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Laukiu ŠS šulo fantomaso rašinėlio šia tema....

Gal tai karo uz demokratija viena is priežasčių?...

Rusija, net linkėdama blogo Lietuvai (o tai netiesa), neturėtų daryti nieko. Mes patys tarpusavyje gerkles...

Tai mes bet kuriuo atveju ten liksim :) Klausimas tik kokio dydžio šukės bus ir...

Niekas nenori mirti...

Vakarai nurodo Kiniją ir Rusiją kaip savo strateginius priešininkus, tačiau ekonominiai Vakarų rodikliai kur kas...

Išpuoselėtas šunsknukis, už jo interesus mėsai tinka bet kokio amžiaus....