infa.lt

Prieš antradienį (spalio 25 d.) Berlyne vyksiančią konferenciją dėl Ukrainos atstatymo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino parengti Maršalo planą, nes karo nualinta šalis kovoja su blogėjančiomis ekonominėmis sąlygomis ir ribota finansine parama, rašo Euractiv.

Naujausiais Kijevo ekonomikos mokyklos skaičiavimais, dėl Rusijos invazijos padaryta daugiau kaip 127 mlrd. dolerių žala.

Rugsėjo pradžioje Pasaulio banko, ES Komisijos ir Ukrainos vyriausybės bendrame vertinime apskaičiuota, kad atstatymas kainuos apie 349 mlrd. dolerių.

Apie tai, iš kur reikėtų gauti pinigų ir kaip juos efektyviausiai panaudoti, Ukrainos, G7 vyriausybių ir ES institucijų ekspertai diskutuos „Tarptautinėje ekspertų konferencijoje dėl Ukrainos atkūrimo, rekonstrukcijos ir modernizavimo”, kurią organizuoja ES Komisija ir šiuo metu G7 pirmininkaujančios Vokietijos vyriausybė.

Ruošdamiesi konferencijai, Olafas Scholzas ir Ursula von der Leyen bandė pabrėžti konferencijos svarbą savo vardu paskelbtame nuomonių straipsnyje.

„Rekonstrukcijos projektas lemia, kokia Ukraina bus ateityje”, – rašoma nuomonėje.

„Kalbama ne apie ką kitą, o apie naujo XXI a. Maršalo plano sukūrimą”, – rašoma toliau, turint omenyje JAV vadovaujamą programą, padėjusią atkurti Europos ekonomiką po Antrojo pasaulinio karo.

Tačiau jie nepateikė išsamesnės informacijos apie tai, kaip turėtų atrodyti šis XXI a. Maršalo planas, išskyrus tai, kad jis turėtų būti vykdomas kartu su G7 šalimis ir kad būtina sąlyga yra finansinis skaidrumas.

ES vadovai taip pat sakė, kad pagalba Ukrainai atitinka ES interesus, nes ji šiuo metu yra kandidatė į ES ir gina ES interesus. Vis dėlto ES pasirodė esanti labai lėta iki šiol teikdama finansinę pagalbą Ukrainai.

Iš šių metų gegužės mėn. pažadėtos iki 9 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos ES valstybės narės kol kas galėjo susitarti tik dėl 6 mlrd. eurų paskirstymo.

Tuo tarpu Ukrainos valstybė turėjo išsilaikyti ir toliau finansuoti savo karines išlaidas, todėl ji ėmė monetizuoti savo skolą (leisti tuščias grivnas).

Toliau pateiktoje Tarptautinių finansų instituto darbuotojos Elinos Ribakovos Twitter pateiktoje diagramoje matyti, kad didžioji dalis Ukrainos vyriausybės finansavimo gaunama iš Ukrainos nacionalinio banko (NBU), o tai kelia pavojų, kad infliacija, kuri jau viršija 20%, joje dar labiau padidės.

Iki spalio 3 d. JAV Ukrainos vyriausybei suteikė 52,3 mlrd. eurų paramą, o ES ir jos valstybės narės iš viso skyrė 29,2 mlrd. eurų, teigia Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenys.

Lėtas Europos paramos teikimo tempas neliko nepastebėtas. Vokietijos Maršalo fondas studijoje dėl Ukrainos atstatymo teigia, kad ES Komisija neturėtų būti pagrindinė institucija, atsakinga už atstatymo pastangas, „nes Briuselis neturi nei reikiamos politinės, nei finansinės galios”.

Vietoj to, jis teigia, kad G7 šalys turėtų vadovauti atstatymui, o pirmuoju platformos „RebuildUkraine” koordinatoriumi turėtų būti Amerika. Remiantis šiuo tyrimu, galima tikėtis, kad ES tik vėliau, Ukrainai artėjant prie narystės ES, imsis svarbesnio vaidmens.

Berlyno konferencijoje, be klausimų apie atstatymo pastangų architektūrą, taip pat bus diskutuojama apie tai, kaip išvengti korupcijos ir kaip atstatymas galėtų būti panaudotas Ukrainos pramonei modernizuoti.

„Šiuo metu kai kurie iš tikslų, kurių siekiame ES, pavyzdžiui, ekologinis ir skaitmeninis perėjimas, taip pat turėtų būti įtraukti į diskusijas dėl Ukrainos atstatymo”, – prieš konferenciją EURACTIV sakė ES Regionų komiteto pirmininkas Vasco Cordeiro, kuris pasisako už subnacionalinių valdžios institucijų įtraukimą į atstatymo pastangas.