infa.lt

Europos Komisija, siekdama padidinti skaidrumą (kontrolę – infa.lt), kitų metų pradžioje planuoja priimti naujus teisės aktus, skirtus užsienio veikėjams ir jų įtakai Europos žiniasklaidos srityje, pranešė pareigūnai, rašo Euractiv.

Šie planai turėtų būti naujausi 2020 m. Europos Komisijos priimto Europos demokratijos veiksmų plano, kuriuo siekiama sukurti žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo apsaugos sistemą, planai. (Ar laisvę reikia kurti? – kurti reikia kontrolės priemones, o laisvė – ji arba yra, arba ne – infa.lt)

Praėjusią savaitę kalbėdamas EURACTIV organizuotame renginyje, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos Veros Jourovos kabineto vadovo pavaduotojas Danielis Braunas nurodė, kad po naujųjų taisyklių iki 2023 m. vasaros bus atlikta EADP peržiūra.

D. Braunas apibūdino EADP kaip „reakciją į demokratijos atsilikimą ir tendencijas, kurias paspartino, pavyzdžiui, COVID dezinformacija ir užsienio kišimasis.

„Esame atsidūrę labai pavojingoje situacijoje. Žmonės vis mažiau tiki, kad demokratija veikia jų labui. Rusija tai supranta”, – sakė jis.

Naujomis taisyklėmis bus siekiama didinti ES žiniasklaidos tinkle veikiančių užsienio organizacijų skaidrumą.

Kornelija Kutterer (Cornelia Kutterer) iš „Microsoft” pavadino Žiniasklaidos laisvės aktą „demokratijos veiksmų plano „karūnos brangakmeniu”, nes jis iš esmės atspindi poreikį užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą”.

Europoje ir už jos ribų išpuoliai prieš demokratines institucijas ir pagrindines teises plinta sparčiau nei bet kada anksčiau, o dezinformacijos plitimas socialinėje žiniasklaidoje ir kitomis žiniasklaidos formomis buvo pastebimas per COVID-19 pandemiją, o dabar – per Rusijos karą prieš Ukrainą.

Praėjusį mėnesį Europos Komisija pristatė Europos žiniasklaidos laisvės aktą – naują taisyklių rinkinį, kuriuo siekiama apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir nepriklausomybę ES ir atsižvelgti į skaitmeninę žiniasklaidos erdvės transformaciją.

ES vykdomoji institucija taip pat pasiūlė įsteigti naują nepriklausomą Europos žiniasklaidos paslaugų valdybą. „Mes nereguliuojame turinio, bet užtikriname, kad informacinės erdvės dalyviai galėtų sumažinti riziką”, – sakė J. Braunas. „Tai ne žodžio laisvės, o platinimo klausimas”, – pridūrė jis.

„Ilgalaikis tikslas – atsparumas”, – sakė jis ir pridūrė, kad ES teisės aktai, susiję su žiniasklaida, nebus traktuojami kaip kiti ekonomikos sektoriai.

Komisijos pareigūnas pridūrė, kad Žiniasklaidos laisvės aktas atsirado dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse padidėjo žurnalistų sekimas, abejotinų susijungimų ir įsigijimų, taip pat dėl to, kad reikia griežtesnių žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo ir sąžiningo valstybinės reklamos paskirstymo taisyklių.

„Norime pasiekti, kad žmonės galėtų susidaryti savo nuomonę be manipuliacijų. Įgalinti žmones, kad jie galėtų tai daryti, įskaitant žmones, kurie jaučiasi nusivylę arba yra pakraščiuose. Demokratinėms valstybėms yra didelis iššūkis užtikrinti šių žmonių interesus”.

Atskiruose teisės aktuose dėl Europos politinių partijų, naujuose taisyklių projektuose siekiama sugriežtinti Europos partijų finansavimą iš užsienio.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Andris Gobinsas paragino kompanijas aktyviau ginti demokratiją, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Rusijoje vis dar veikia nemažai įmonių, kurių mokesčiai padeda finansuoti jos karą Ukrainoje.

Europos pilietinio forumo generalinė sekretorė Alexandrina Najmowicz teigė, kad „didžiausia grėsmė demokratijai yra tai, kad žmonės praranda pasitikėjimą”, ir pridūrė, kad „dezinformacija yra pasitikėjimo praradimo padarinys”.

„Tam tikros gyventojų grupės yra labiau linkusios į dezinformaciją. Jei pažvelgtume į tyrimus ir nuomonių apklausas, tai yra tie, kurie lieka nuošalyje, visuomenės pakraščiuose”, – pridūrė ji, pabrėždama, kad politikos formuotojai turi sutelkti dėmesį į tai, kad bendruomenės neliktų nuošalyje.