infa.lt

REUTERS

Vokietija siūlo Europai atsisakyti „saugumo kartu su Rusija” principo.

Vokietija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Rusija. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock tai pasakė tarptautinėje konferencijoje Berlyne. Pasak jos, atėjo laikas pagaliau pakeisti formulę „saugumas kartu su Rusija” formule „saugumas nuo Rusijos”. Apie tai, kodėl Vokietijos diplomatijos vadovė Vokietijos ir Rusijos santykius palygino su „išsiliejusiu pienu”, rašo Kommersant.

Šių metų Berlyno užsienio politikos konferencijos (Berlin Foreign Policy Conference) pagrindinė tema, suprantama, buvo Ukraina. Renginį pradėjusi Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock tam skyrė visą savo kalbą.

Pirmiausia Vokietijos diplomatijos vadovė paskubėjo patikinti, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą politinėje, karinėje, humanitarinėje ir ekonominėje srityse.

Pasak jos, „Ukraina kovoja ne tik už savo išlikimą, bet ir už laisvą Europą. Iš Annalenos Baerbock kalbos buvo aišku, kad ji mano, jog būtina laikytis dabartinio kurso, net jei Europos laukia „sunki žiema” dėl konfrontacijos su Rusija, o apklausos rodo, kad kai kurių Europos politikų reitingai mažėja.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė nemato prasmės derėtis su Rusija dėl Ukrainos.

„Girdime lengvabūdiškus pareiškimus: „Na, dabar pagaliau pradėkite derybas! Nebūtina kabintis į kiekvieną Ukrainos teritorijos gabalėlį. Dėl taikos turime būti pasirengę kompromisui”, – pasakojo ji. kai kurių Vokietijos vidaus diskusijų apie Ukrainą dalyvių argumentus.

Ji aiškiai parodė, kad su jais nesutinka. „Pasakysiu garsiai ir aiškiai: ši, mano nuomone, naivi pozicija jau žlugo 2014 m.

Matėme, kad Krymo aneksija ir veiksmai Donbase tik pranašavo tai, ką matėme Ukrainoje nuo vasario 24 d.”, – sakė A. Baerbock, pripažindama, kad Vokietija klydo, nes nepaklausė savo Rytų Europos kaimynių, kurios jau seniai perspėjo, kad iš Rusijos nieko gero laukti neverta.

Pasak Annalenos Baerbock, nei Kijevas, nei jo Vakarų sąjungininkai nesutiks su taika Maskvos diktuojamomis sąlygomis. Vokietija, kaip teigiama ministrės kalboje, ruošiasi ilgai konfrontacijai su Rusija.

„Prezidentas Putinas pseudoreferendumais okupuotose teritorijose aiškiai parodė, kad jis neieško kelio atgal”, – tęsė ji. Ji paragino Europos šalis priimti naują koncepciją: vietoj „saugumo užtikrinimo kartu su Putino Rusija” keisti „saugumo užtikrinimas nuo Putino Rusijos”.

Šis pareiškimas prieštarauja daugelio Vokietijos politinių veikėjų, įskaitant buvusią kanclerę Angelą Merkel, pozicijai. Neseniai ji pareiškė, kad „ilgalaikė taika Europoje gali būti pasiekta tik dalyvaujant Rusijai” ir, kad Rusija turėtų dalyvauti kuriant „visos Europos saugumo architektūrą”.

Tačiau Annalena Baerbock neslėpė, kad jos pirmtakų, įskaitant Angelos Merkel vyriausybę, užsienio politiką ir buvusį ekonominį kursą laiko klaidingais.

„Vienašališka ekonominė priklausomybė leido Rusijai mus šantažuoti”, – sakė ji. Kartu Vokietijos užsienio reikalų ministrė palygino Vokietijos ir Rusijos santykius su „išlietu pienu”, nes praeities klaidų neįmanoma ištaisyti.

Šį kartą užsienio politikos konferencijoje Berlyne, kitaip nei ankstesniais metais, nedalyvavo Rusijos pareigūnai. Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas, duodamas interviu naujienų agentūrai TASS, paskelbė Rusijos požiūrį į dvišalius santykius.

Jo teigimu, Rusijos ir Vokietijos valdžios institucijų dialogas visiškai nenutrūko, o ryšiai buvo palaikomi visų pirma per Užsienio reikalų ministeriją. Tuo tarpu diplomatas apgailestavo: „Vokietijos valdžia nusprendė atsisakyti ypatingų mūsų šalių ir tautų santykių, kuriuos kruopščiai kūrė ankstesnės kartos ir kurie siejo net sunkiausiais laikais.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad Rusijai „nebėra prasmės” „išlaikyti ankstesnį buvimą Vakarų šalyse”. „Mūsų žmonės dirba tokiomis sąlygomis, kurias sunku pavadinti žmogiškomis.

Jie nuolat susiduria su problemomis, grasinimais fiziškai susidoroti. Svarbiausia, kad ten nėra darbo, nes Europa nusprendė užsidaryti ir nutraukti bet kokį ekonominį bendradarbiavimą su mumis. Negalima priversti žmogų elgtis gražiai”, – užbaigė ministras.

Anksčiau Vladimiras Putinas sakė, kad Vokietijos valdžia „turi pati nuspręsti, kas jai svarbiau – ar vykdyti tam tikrus aljanso įsipareigojimus, kaip ji mano, ar užtikrinti savo žmonių interesus, savo nacionalinius interesus”. Pasak jo, susidariusioje situacijoje su Ukraina Berlynas pirmenybę teikė savo įsipareigojimams NATO, už kuriuos dabar „moka” Vokietijos įmonės ir piliečiai.

Tačiau nemažai kitų konferencijos Berlyne dalyvių (daugiausia iš Baltijos šalių) tvirtino, kad Vokietija galėtų vaidinti daug aktyvesnį vaidmenį Ukrainos atžvilgiu.

Pavyzdžiui, Latvijos gynybos ministras ir ministro pirmininko pavaduotojas Artis Pabriks sakė, kad jei Vokietija būtų tiekusi Ukrainai tiek ginklų, kiek jo šalis turi proporcingai savo gyventojų skaičiui ir ekonominiam pajėgumui, „karas jau seniai būtų pasibaigęs”. Jo nuomone, Vokietija „moka per mažą kainą už savo laisvę”.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pavadino neteisingais kelių pareigūnų ir ekspertų, įskaitant Vokietijos, pareiškimus, kad NATO valstybės narės „savo sandėliuose pritrūko įrangos ir sunkiosios ginkluotės, kurios reikia Ukrainos draugams”. „Tai netiesa. Vis dar turime puikių galimybių tiekti ginklus Ukrainai”, – sakė jis.

Tuo tarpu dauguma Vokietijos piliečių (sprendžiant iš forume pristatytos Körberio fondo užsakymu atliktos nuomonės apklausos rezultatų) nenorėtų, kad jų šalis vaidintų aktyvesnį vaidmenį užsienio ir saugumo politikoje.

Pavyzdžiui, į klausimą „Ar Vokietija turėtų tapti karine lydere Europoje?” 68 proc. respondentų atsakė „ne”. Į klausimą „Ar Vokietija turėtų aktyviau dalyvauti tarptautinėse krizėse?” „Ne” atsakė 52 proc. apklaustųjų. Ir į papildomą klausimą: „Kaip konkrečiai Vokietija turėtų dalyvauti tarptautinėse krizėse?” 65 proc. vokiečių atsakė „diplomatinėmis priemonėmis”, 14 proc. pasirinko „karines priemones”, o 13 proc. – „finansines”.

Tuo pat metu 55 proc. respondentų mano, kad Vokietija turėtų pirkti naftą ir dujas iš „visų šalių”, ir tik 38 proc. pirmenybę teiktų demokratinėms valstybėms. Į klausimą „Ar Rusija kelia karinę grėsmę Vokietijai?” 22 proc. atsakė „taip, rimtą grėsmę” ir 50 proc. atsakė „taip, nedidelę grėsmę”. 25 proc. respondentų mano, kad Rusija nekelia karinės grėsmės Vokietijai, rašo Kommersant.