2022.10.17 06:20
REUTERS
JAV prezidento, Joe Bideno administracija parengė skubios Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą, kuriame raginama nedelsiant skubiai dislokuoti karines pajėgas, kad padėtų sustabdyti Haitį krečiančią sveikatos ir saugumo krizę, teigiama šeštadienio pranešime, rašo „New York Post”.
Rezoliucijos projektas parengtas reaguojant į JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso prašymą, kuriame jis ragino pasiųsti tarptautines saugumo pajėgas, kurios padėtų Haičio nacionalinei policijai kovoti su nusikaltėlių gaujomis, jau kelias savaites terorizuojančiomis šalį, atkirtusiomis kelius ir užblokavusiomis prieigą prie didžiausių Haičio energetikos objektų.
JAV, kurios nesiryžo karinei intervencijai šalyje, paragino „nedelsiant dislokuoti daugianacionalines greitojo reagavimo pajėgas, kurios padėtų [Haičio nacionalinei policijai], kaip rekomenduojama generalinio sekretoriaus laiške”, rašo „Miami Herald”. Kiek JAV karių bus dislokuota nežinoma.
Haitis, skurdžiausia Vakarų pusrutulio šalis, taip pat krečiamas choleros epidemijos ir kenčia nuo geriamojo vandens trūkumo.
Penktadienį JT paskelbė ataskaitą, kurioje šalies organizuotos nusikalstamos grupuotės kaltinamos sistemingu seksualiniu smurtu prieš moteris, apie kurį iš esmės nepranešama ir kuris lieka nenubaustas.
Jungtinių Tautų integruotasis biuras Haityje kartu su Vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru pranešė, kad prievartavimai vis dažniau naudojami kaip bauginimo priemonė siekiant nubausti už nelojalumą ir įtvirtinti teritorijų užgrobimą.
Ataskaita parengta remiantis daugiau kaip 90 pokalbių su aukomis ir liudininkais per pastaruosius dvejus metus.
„Haičio sostinėje Port o Prense smarkiai išaugus gaujų smurtui, vaikai nuo 10 metų ir pagyvenusios moterys patyrė seksualinį smurtą, įskaitant kolektyvinius išžaginimus, kuriuos valandų valandas tėvų ar vaikų akivaizdoje vykdė daugiau nei pusė tuzino ginkluotų žmonių”, – rašoma ataskaitoje ir priduriama, kad ginkluoti vyrai gaujų „tvirtovėse” mergaites, moteris, o kartais ir vyrus naudoja kaip sekso verges.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
242
Ispanai, prancūzai ir JAV Haitį visiškai sunaikino.
Per kelis dešimtmečius po to, kai Espanjolos salą 1492 m. atrado Kristupas Kolumbas, vietiniai salos gyventojai aravakai (taip pat vadinti tainais) buvo visiškai išnaikinti. XVII a. pabaigoje sala vėl buvo apgyvendinta iš Afrikos atvežtais vergais, kurie dirbo cukrašvendrių plantacijose.
Nuo 1697 metų Haitis buvo Prancūzijos kolonija. 1804 m. po didelio vergų sukilimo Haitis pasiskelbė nepriklausomas nuo Prancūzijos ir tapo pirmąja nepriklausoma valstybe Karibų jūroje. Iki 1843 metų visa Espanjola buvo viena valstybė, tačiau tais metais buvo padalinta į Haičio ir Dominikos Respubliką.
Nuo 1915 iki 1934 metų Haitis buvo okupuotas JAV. Visas politinis gyvenimas sukosi apie juodaodžių daugumą ir mulatų elitą – vieni su kitais jie elgėsi barbariškai. Šalies istorijoje diktatoriai buvo dažnas dalykas – 1950–1956 metais valdė pulkininkas Paulio Magloire, vėliau jo vietą užėmė Fransua Diuvaljė. Jis sugebėjo parengti gana nemažą ir grėsmingą armiją – tonton makutus. 1966 m. šis diktatorius pasirašė konkordatą su Vatikanu, režimą palaikė vidurinės klasės juodaodžiai, kariuomenė ir bažnyčia. Iš pradžių Diuvaljė palaikė ir JAV, tačiau vėliau atsuko jam nugarą ir tada Diuvaljė pradėjo valdyti labai žiauriai. Jo režimas pasižymėjo tuo, kad diktatorius naudojosi valstybe kaip savo nuosavybe, garbino nacionalinį šamanizmą (vudu), propagavo nežmoniškas europietiško fašizmo idėjas ir metodus. Duvaljė mirė 1971 metais, o įpėdiniu tapo jo sūnus Žanas Klodas. Šis susirado rėmėjų tarp turtingų mulatų. Nors nebuvo toks protingas kaip tėvas, tačiau nebuvo toks žiaurus. Visgi daug žmonių ypač tikintieji, inteligentai ir jaunimas nebuvo juo patenkinti, tad 1986 metais nuvertė. Po to atėjo nestabilumo laikotarpis.
Per trečius po Diuvaljė nuvertimo rinkimus nugalėjo dvasininkas Jean-Bertrand’as Aristide, kuris žadėjo geresnį gyvenimą engiamiems, bedaliams ir alkaniems žmonėms – rinkėjai juo patikėjo. Šis žmogus buvo bebaimis, pasmerkęs bažnyčios hierarchiją ir Duvaljė šeimą, laikėsi kairiųjų pažiūrų. Jį rėmė JAV, jis buvo gerai vertinamas už demokratiją – visgi Amerikoje neliko nepastebėta, kad jis buvo kairiųjų pažiūrų. Po metų valdžioje jis tik per plauką išvengė nužudymo ir jam teko sprukti.
Valdžią užėmė Raoulas Cedrasas, Philipas Biamfy ir Josephas Francois. Vašingtonas norėjo grąžinti į salą Aristide, tad buvo bandoma pasiekti susitarimą, kad triumviratas leistų grįžti į salą buvusiam vadovui, už tai, šis sutiks nevaržyti kariškių. Naujasis JAV prezidentas Bilas Klintonas, norėjo stabdyti pabėgėlių iš Haičio srautą, kuris vis didėjo, ypač daug jų atvyko į Floridą. Kadangi normaliomis sąlygomis susitarti nepavyko, JAV pasiekė savo tikslus spaudimu ir karinėmis priemonėmis. Visi trys „valdovai“ paliko šalį – Aristende grįžo į savo postą, bet ne ilgam. Po naujų rinkimų jo įpėdiniu tapo Rene Prevalis. JAV kariuomenė salą paliko tik 1999 metais artėjant naujiems rinkimams. Šiaip Klintonas turėjo aiškų tikslą – atkurti demokratiją, tačiau jo panaudotos priemonės nebuvo geros, jis pažeidė JTO Chartiją.
2010 metų sausio 12 dieną Haičiui smogė 7 balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo 16 mylių į vakarus nuo sostinės Port o Prenso kranto. Žuvo tūkstančiai žmonių. Prezidento rūmai, parlamento ir kiti svarbūs pastatai buvo sugriauti. Be to, buvo sugriauta ir nesuskaičiuojama daugybė namų, verslo pastatų, ligoninių, mokyklų ir lūšnynų.
JAV Haityje yra buvęs okupantas, tad JAV karinių pajėgų Haityje neturėtų būti.