infa.lt

Telegram nuotr.

Italija – Giorgia Meloni ketvirtadienį pavyko išrinkti savo kandidatą į Senato pirmininkus, tačiau pergalę lėmė kairiosios opozicijos, o ne jos pačios koalicijos balsai.

Italijos parlamentas ketvirtadienį susirinko į pirmąjį posėdį po rugsėjo 25 d. įvykusių visuotinių rinkimų, kuriuos laimėjo centro dešiniųjų koalicija, vadovaujama „Brolių Italijos” (ECR) lyderės Giorgia Meloni, kuri greičiausiai taps sekančia Italijos ministre pirmininke.

Rūmai ir Senatas susirinko išrinkti savo pirmininkų, o tai yra būtinas žingsnis, kad būtų galima pradėti formuoti vyriausybę. Naujuoju Senato pirmininku išrinktas Ignazio La Russa iš Italijos brolių partijos, kuris 200 vietų Aukštesniuosiuose rūmuose surinko 116 balsų.

Tačiau balsavimas atskleidė centro dešiniųjų daugumos koalicijos ir centro kairės opozicijos trapumą.

„Forza Italia” rodo dantis

Partija „Forza Italia”, išskyrus jos lyderį Silvio Berlusconi ir dar vieną senatorių, susilaikė balsavime po to, kai Meloni atmetė S. Berluskonio stumiamus kandidatus į ministrus.

Politikos analitikas profesorius Luidžis Di Gregorijus portalui EURACTIV Italija sakė, kad šiandien Senate pademonstruotas centro dešinės koalicijos nestabilumas yra „Forza Italia” bandymo gauti strategines pozicijas būsimoje vyriausybėje rezultatas.

Tačiau Silvio Berluskoni partijai, kuri per praėjusius rinkimus gavo apie 8 proc. balsų, nėra naudinga palikti koaliciją ir prarasti galimybę valdyti.

Pranešama, kad prieš balsavimą S. Berluskonis karštai susiginčijo su naujai išrinktu Senato pirmininku, tačiau vėliau pareiškė esąs „patenkintas” balsavimo rezultatais ir paneigė bet kokį susipriešinimą: „Lojaliai ir visiškai sutartinai bendradarbiaujame, kad mūsų šalis turėtų stabilią institucinę sąrangą ir stiprią bei darnią vyriausybę”.

Tačiau už La Russa balsavo opozicijos senatoriai, kad kompensuotų „Forza Italia” perbėgimus.

Tikėtina, kad papildomų balsų atsirado iš Trečiojo polio, kurį sudaro Matteo Renzi partija „Italia Viva” ir Carlo Calenda partija „Azione” – abu Europos Parlamento frakcijos „Atnaujinti Europą” nariai.

Trečiasis polius, kuriam atstovauja devyni senatoriai, neigia, kad balsavo su centro dešiniųjų partija. „Jei tai būčiau buvęs aš, būčiau ne tik pareikalavęs ko nors mainais”, – sakė M. Renzi.

M. Renzi pirštu parodė į Demokratų partijos lyderį Enrico Letta, kuris, pasak jo, yra atsakingas už centro kairės skilimą. Letta atsakė: „Šiandieninis balsavimas Senate liūdnai patvirtina, kad dalis opozicijos tik ir laukia, kad galėtų prisijungti prie daugumos.

Demokratų partija pabrėžė, kad „kaltininkai” centro kairiųjų gretose paaiškės, kai bus paskirstytos institucinės pareigos, pavyzdžiui, viceprezidento postas.

Penkių žvaigždžių judėjimo pirmininkas Giuseppe Conte pareiškė, kad jo frakcija Senate yra vieninga, ir neigė prisidėjęs prie naujojo Senato pirmininko išrinkimo.

Pasak Di Gregorio, šis nerimą keliantis epizodas neturėtų pasikartoti per penktadienio balsavimą renkant žemųjų rūmų pirmininką.

Pasibaigus šiam antrajam balsavimui, nuo pirmadienio Respublikos prezidentas Sergio Mattarella galės pradėti konsultacijas, o jei Meloni pateiks darnią ministrų komandą, vyriausybė gali būti sudaryta iki kito penktadienio (spalio 21 d.).

Savo ruožtu Meloni pakomentavo: „Aš neketinu kreipti dėmesio į antraeilius klausimus. Italija prašo neatidėliotinų atsakymų; mes ir toliau veiksime sparčiai”.