infa.lt

foto: dw,com

Remiantis EURACTIV informacija, Europos energetikos reguliavimo institucijų atstovai šiuo metu lankosi Vašingtone, kad aptartų energetikos krizę ir padėtų pagrindą deryboms dėl mažesnių iš JAV importuojamų dujų kainų.

Kadangi Europai nebebus tiekiamos rusiškos dujos, didmeninės kainos dujų rinkoje pakilo iki neregėto lygio. Tai aukso gysla ES tiekėjoms, pavyzdžiui, Norvegijai ir JAV, kurios dėl nuolatinės didelės paklausos padidino dujų srautus į Europą ir jų kainą.

Atsižvelgdamos į šią padėtį, kai kurios valstybės narės, įskaitant Vokietiją ir Lenkiją, praėjusią savaitę paragino atvirai diskutuoti su šiais tiekėjais-sąjungininkais.

Atrodo, kad jos buvo išgirstos, nes, mūsų žiniomis, nuo trečiadienio (spalio 12 d.) Vašingtone derėtis atvyko dešimt ES šalių energetikos reguliavimo institucijų atstovų.

Prancūzijos CRE vadovė Emmanuelle Wargon vėliau patvirtino, kad ji Vašingtone lankosi kartu su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) ir Europos energetikos reguliavimo institucijų taryba (CEER).

Vakarų solidarumas?

Europos reguliavimo institucijų tikslas – pirmiausia priminti Amerikos valdžios institucijoms, kad Vakarai turi būti solidarūs vykstant energetikos krizei.

Tačiau ACER, nenorėdami pripažinti, kad atvyko derėtis, primygtinai tvirtino, kad jie atvyko į Vašingtoną ne tam, kad „derėtųsi dėl mažesnių iš JAV importuojamų skalūnų kainų”. „Veikiau ACER ir CEER susitinka su savo kolegomis iš JAV – Federaline energetikos reguliavimo komisija (FERC) ir Nacionaline reguliavimo komunalinių paslaugų komisarų asociacija (NARUC) – kaip įprasto ES ir JAV dialogo reguliavimo klausimais dalis”, – sakė ACER atstovė spaudai Una Shortall.

Svarbiausia Vašingtono derybų darbotvarkėje – energetikos krizė ir jos švelninimo priemonės, po to – ilgalaikės temos, pavyzdžiui, tinklo atsparumas, švari energija ir anglies dioksido išmetimo mažinimas, elektrifikavimas ir naujos technologijos arba kibernetinis saugumas, EURACTIV informavo ACER.

Pasak mūsų pašnekovų, amerikiečiai, kuriuos pačius slegia rekordinė infliacija, ne iki galo suvokia, kokio masto ekonomikos ir energetikos krizė ištiko 440 mln. europiečių.

Pasak Vokietijos ekonomikos ir klimato ministro Roberto Habecko, vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama deryboms dėl JAV skalūnų dujų kainos, kuri pasiekė „astronomines” kainas, sumažinimo.

Trečiadienį (spalio 12 d.) baigiantis darbo dienai visos Europos lyginamajame indekse (TTF) užfiksuota 160 EUR/MWh kaina, lyginant su 15 EUR/MWh 2021 m. vasario mėnesįu. Kitaip tariant, diskusijos kitoje Atlanto pusėje gali turėti tiesioginį poveikį europiečių perkamajai galiai.

Europos solidarumas?

Europos reguliavimo institucijos keliauja į Vašingtoną su naujais argumentais, nes kitą antradienį (spalio 18 d.) Europos Komisija turėtų pateikti keletą pasiūlymų, kaip sumažinti energijos kainas Europoje.

Tarp jų – Europos bendro dujų pirkimo mechanizmas, kuriam ypač pritaria Vokietija ir Nyderlandai. Ši pirkimo platforma leistų ES valstybėms narėms, sutelkus savo perkamąją galią, turėti didesnę įtaką derybose su JAV tiekėjais.

Komisija taip pat rengia importuojamų dujų kainų viršutinę ribą – šia priemone siekiama „parodyti, kad ES nėra pasirengusi už dujas mokėti bet kokią kainą”, – šio mėnesio pradžioje laiške Europos vadovams teigė ES vykdomosios valdžios pirmininkė Ursula von der Leyen.

Tačiau sunkumų kyla ieškant tinkamos kainos, kuri tenkintų vartotojus ir neišgąsdintų tiekėjų. Todėl Europos Komisija, nenoromis pritarusi kainų ribojimo idėjai, nors ir laikinai, taip pat siekia labiausiai jai patinkančio sprendimo – tiesioginių derybų su dujų tiekėjais.

Savo laiške ES vadovams Ursula von der Leyen iš tiesų rekomendavo „intensyvinti derybas su patikimais tiekėjais”, pavyzdžiui, Norvegija ir Jungtinėmis Valstijomis.

ES reguliavimo institucijų atstovų vizitas į Vašingtoną skirtas tam, kad būtų sudarytos sąlygos tokiam susitarimui. Tuo tarpu 19 euro zonos šalių finansų ministrai penktadienio rytą (spalio 14 d.) Briuselyje susitinka deryboms TVF ir Pasaulio banko posėdžių metu.

Diskusijoje dalyvaus JAV iždo sekretorė Janet Yellen ir daugiausia dėmesio bus skiriama ekonominėms perspektyvoms po Rusijos karo Ukrainoje, energetikos krizei ir abiejose Atlanto pusėse patiriamai didelei infliacijai, sakoma pranešime.

Pranešime spaudai teigiama, kad siekiama aptarti transatlantines ekonomines perspektyvas ir riziką „atsižvelgiant į karą [ir] energetikos krizę”.

Kodėl nenorima pripažinti, kad vedamos būtent derybos? – Greičiausiai dėl to, kad „patikimiems tiekėjams” atsisakius mažinti dujų pardavimo kainas Europai, esą „negali kištis į rinką” – legenda apie „patikimus tiekėjus ir sąjungininkus” gali labai nukentėti. O kai nesakai kad deriesi – tai gali sakyt, jei bus neigiamas atsakymas, kad nieko ir neprašei.