infa.lt

REUTERS

Devynių NATO valstybių narių prezidentai pritarė Ukrainos prisijungimo prie aljanso perspektyvai. Tai sakoma bendrame Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų pareiškime, kurį spalio 2 d. paskelbė Lenkijos prezidento spaudos tarnyba.

„Mes, Vidurio ir Rytų Europos šalių prezidentai, šalių, kurių vadovai karo metu lankėsi Kijeve ir savo akimis matė Rusijos agresijos padarinius, negalime tylėti, kai Rusijos Federacija šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę, todėl skelbiame šį pareiškimą: dar kartą patvirtiname, kad remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Mes nepripažįstame ir niekada nepripažinsime Rusijos bandymų aneksuoti bet kokią Ukrainos teritoriją. Tvirtai remiame 2008 m. NATO Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikime priimtą sprendimą dėl būsimos Ukrainos narystės. Remiame Ukrainą, kad ji apsigintų nuo Rusijos invazijos, reikalaujame, kad Rusija nedelsiant pasitrauktų iš visų okupuotų teritorijų, ir raginame visus sąjungininkus iš esmės padidinti karinę pagalbą Ukrainai”, – sakoma pareiškime.

Prezidentai taip pat pareiškė, kad visi asmenys, dalyvavę Rusijos agresijoje prieš Ukrainą, turėtų būti patraukti atsakomybėn ir stoti prieš teismą.

Pareiškimą pasirašė:

1. Milošas Zemanas, Čekijos Respublikos prezidentas;
2. Alaras Karis, Estijos prezidentas;
3. Egils Levits, Latvijos prezidentas;
4. Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas;
5. Stevo Pendarovski, Šiaurės Makedonijos prezidentas;
6. Milo Djukanovičius, Juodkalnijos prezidentas;
7. Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas;
8. Klausas Iohannisas, Rumunijos prezidentas;
9. Zuzana Čaputova, Slovakijos prezidentė.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad per pirmąsias 48 valandas po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė Ukrainos paraišką dėl narystės NATO, 10 aljanso valstybių narių (įskaitant Kanadą) jau parėmė Ukrainą.

„Tai daugiausia šalys, kurios gerai prisimena nuodingus Rusijos imperijos nagus. Dėkojame sąjungininkams už lyderystę ir atsakomybę. Šiandien kuriama istorija”, – socialiniame tinkle „Twitter” rašė Podoliakas.

Skirtingai nei Europos lyderiai, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake Sullivan mano, kad sprendimas dėl Ukrainos narystės NATO turėtų būti aptartas vėliau.

„Šiuo metu, mūsų nuomone, geriausias būdas paremti Ukrainą yra praktinė parama vietoje, o procesas Briuselyje turi prasidėti kitu metu”, – sakė jis.

Rugsėjo 30 d. panašia dvasia pasisakė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pareiškęs, kad NATO durys atviros visiems, tačiau sprendimas bus priimtas visų NATO valstybių narių bendru sutarimu. Jensas Stoltenbergas taip pat pabrėžė, kad jei Rusija panaudotų branduolinius ginklus, šalis susidurtų su „rimtomis pasekmėmis”. Kitaip tariant, kiekviena šalis turi laikytis standartinių stojimo į aljansą procedūrų. Jis pridūrė, kad NATO nėra šio karinio konflikto šalis.