infa.lt

REUTERS

Penktadienį (rugsėjo 23 d.) paskelbtoje naujoje analizėje teigiama, kad Vengrijoje, kur Viktoro Orbano partija „Fidesz” nepertraukiamai valdo nuo 2010 m., vyriausybė yra „stabiliausia” ES, praneša Euractiv.

Vienoje įsikūrusios vadybos konsultacijų bendrovės „Pantarhei” surinktais duomenimis, Vengrija užima pirmąją vietą ES stabilumo indekse, po jos eina Kipras, Lietuva, Liuksemburgas ir Vokietija.

Ispanija, Bulgarija ir Italija, kuriose pastaraisiais metais susiformavo silpnos koalicijos ir reguliariai keitėsi vyriausybės, pagal ES stabilumo indeksą užima pačias nepastoviausias pozicijas.

Šis indeksas visų pirma grindžiamas tuo, kiek partijų yra vyriausybėje ir kiek administracijos pasikeitimų įvyko per pastarąsias dvi parlamento kadencijas.

V. Orbano politinis dominavimas Vengrijoje lėmė tai, kad jo partija laimėjo lemiamą daugumą, o per pastaruosius ketverius visuotinius rinkimus – du trečdalius parlamento, taip įtvirtindama savo neliberalios demokratijos modelį.

Tačiau praėjusią savaitę Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Vengrija tapo „hibridiniu rinkiminės autokratijos režimu” ir nebegali būti laikoma visaverte demokratija.

Pantarhei analizė rodo, kad vyriausybėms visame bloke sunku išsilaikyti visą kadenciją. „Tai lėmė nuolat vykstančios permainos, o partijos beveik nuolatos dalyvauja rinkimuose. Tai riboja jų gebėjimą atsakyti į svarbius ir neatidėliotinus politinius klausimus”, – teigiama ataskaitoje.

Joje nurodoma, kad per pastarąsias dvi parlamento kadencijas pasikeitė 21 iš 27 ES valstybių narių vyriausybės, įskaitant keturias vyriausybes Bulgarijoje, šešias Austrijoje ir Italijoje ir septynias Rumunijoje. Visame ES bloke didėja politinis nestabilumas, nes stiprėja nacionalistinės ir populistinės dešiniosios ir kairiosios partijos, o pasitikėjimas nuosaikiomis dešiniosiomis ir kairiosiomis partijomis mažėja.

Tikimasi, kad sekmadienį (rugsėjo 25 d.) Italijoje vyksiančiuose pirmalaikiuose rinkimuose ši tendencija išliks, apklausų viršūnėje atsidūrus kraštutinių dešiniųjų partijai „Italijos broliai”, kuriai vadovauja Giorgia Meloni.

„Atrodo, kad didžiųjų partijų era ir dėl to susidariusios aiškios politinės sąlygos ES valstybėse narėse baigėsi”, – sako Pantarhei, pridurdamas, kad „koalicijos, sudarytos iš trijų ar daugiau partijų, tapo nauja norma”.

Tokiomis aplinkybėmis 2024 m. Europos Parlamento rinkimai gali tapti dar vienu išbandymu įsitvirtinusioms partijoms, nes kraštutinių dešiniųjų ir nacionalistų partijos gali užimti gerokai daugiau vietų, centro dešiniųjų EPP, socialistų ir demokratų bei „Atnaujinkime Europą” sąskaita.

Pantarhei analizėje teigiama, kad vis nestabilesnės nacionalinės vyriausybės apsunkino ES sprendimų priėmimą, todėl valstybės narės lengviau blokuoja pasiūlymus, o Ministrų Taryba sunkiau pasiekia bendrą poziciją, politinę iniciatyvą palikdama Europos Komisijai.

„Valdymo pobūdis visoje Europoje smarkiai keičiasi: Valdymas tapo labiau susiskaldęs, nestabilus. Tai taip pat turi įtakos gebėjimui nustatyti stabilumą priimant esminius politinius sprendimus Taryboje”, – portalui EURACTIV sakė „Pantarhei” vadovaujantis partneris Gilbertas Rukschcio.