infa.lt

Protestas Prahoje rugsėjo 3 d. | AP Photo/Petr David Josek

Protestas Prahoje, į kurį, policijos vertinimu, susirinko apie 70 000 arba 100 000 žmonių, buvo didžiausias viešas piliečių nepasitenkinimo ekonomikos krize ir kylančiomis kainomis protestas Vakaruose po Rusijos karinės invazijos Ukrainoje ir antirusiškų sankcijų įvedimo.

Demonstrantai reikalavo, kad valdžios institucijos sudarytų dujų tiekimo sutartį su Rusija, nutrauktų karinę paramą Kijevui ir suteiktų pagalbą Čekijos įmonėms.

Ministras pirmininkas Petras Fiala, kurio vyriausybė prieš dieną atlaikė bandymą paskelbti balsavimą dėl nepasitikėjimo, dėl šio incidento apkaltino Rusijos propagandą.

Artėjant rudeniui, kai kurių Europos politikų prisipažinimai, kad ateinanti žiema gali būti sunki, nuskambėjo ne kaip perspėjimas apie galimus sunkumus, o kaip jau iškilusių problemų fakto konstatavimas.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir po to pradėjusios precedento neturintį sankcijų karą, ES šalys susidūrė su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius infliacija, mažėjančiu pragyvenimo lygiu ir, svarbiausia, didėjančiomis degalų ir elektros energijos kainomis.

Nepaisant politinės Vakarų vienybės remiant Ukrainą ir daugumos šių valstybių gyventojų simpatijų jai, tebesitęsiantys karo veiksmai ir griežtėjančios prieš Rusiją nukreiptos sankcijos neišvengiamai privertė daugelio valstybių vyriausybes rinktis tarp sąjungininkų įsipareigojimų ir savo piliečių gerovės.

Pirmoji galinga akcija, parodžiusi geopolitinės ir socialinės bei ekonominės sferų prieštaravimą, įvyko Čekijoje.

„Ukrainiečiai gauna tai, kas geriausia, o mums – du megztiniai” – tokie šūkiai rugsėjo 3 d. skambėjo Prahos Vaclavo aikštėje. Policijos duomenimis, Čekijos sostinės centre protestuoti išėjo apie 70 tūkst. žmonių – „nuo kraštutinių dešiniųjų iki kraštutinių kairiųjų”. Taip naujienų agentūra „The Associated Press” įvertino protestuotojų pažiūrų įvairovę.

Aikštėje, iš tikrųjų, pasirodė viso politinio spektro atstovai – nuo prieš migrantus nusistačiusios „Laisvės ir tiesioginės demokratijos” partijos narių iki komunistų.

Protestuotojai, kurių organizatoriai suskaičiavo 100 000, reikalavo vyriausybės atsistatydinimo, mažesnių elektros kainų ir neutralios pozicijos konflikto Ukrainoje atžvilgiu. Demonstraciją su šūkiu „Čekija svarbiausia” surengė „politinės partijos ir piliečiai, nesutinkantys su vyriausybės kursu”, pranešė vietos naujienų agentūra CTK.

Pasak protestuotojų, pagrindinis jų tikslas – pasiekti, kad elektros ir dujų kainos būtų mažesnės. Jų nuomone, tam valdžios institucijos turi atsisakyti paramos Ukrainai, laikytis neutralumo ir sudaryti tiesiogines sutartis dėl dujų tiekimo, taip pat ir iš Rusijos, nes priešingu atveju Čekijos ekonomika bus sužlugdyta jau rudenį. „Jei vyriausybė neatsistatydins iki rugsėjo 25 d., rugsėjo 28 d. per demonstraciją paskelbsime apie ryžtingus veiksmus. Jau deramės su profesinėmis sąjungomis, verslininkais, ūkininkais ir kitais asmenimis dėl streiko”, – grasino vienas iš mitingo organizatorių Ladislavas Vrabelis.

Beje, kiek rimtas aktyvistų grasinimas, kurie be atsisakymo remti Ukrainą, grįžti prie bendradarbiavimo su Rusija energetikos srityje, atsisakyti sankcijų Maskvai, reikalavimo, kad Čekija išstotų iš Europos Sąjungos ir NATO, atšauktų Europos žaliąjį susitarimą, o taip pat pasisakė prieš skiepus nuo COVID-19, vertinti sudėtinga.

Čekijos premjeras, kuris dieną prieš tai atlaikė bandymą parlamente paskelbti balsavimą dėl nepasitikėjimo jo kabinetu,  Petras Fiala jau pareiškė, kad akciją surengė prorusiškos jėgos, „kurių pozicijos artimos ekstremistinių grupuočių pozicijoms”, ir veikiamos „Rusijos propagandos, kuri vėl ir vėl pasireiškia mūsų šalyje… o žmonės ja tiki”.

Tuo tarpu pirmasis vicepremjeras ir vidaus reikalų ministras Vitas Rakušanas buvo kur kas santūresnis, ir pripažino, kad į gatves išėjusių žmonių nuogąstavimus vertina gana rimtai, pranešė leidinys „Lidove noviny”. „Todėl mes ieškome sprendimų, kurie sumažintų žmonių baimę dėl ateities”, – pabrėžė politikas ir pridūrė, kad nesutinka su protestuotojais, jog išeitis yra posūkis „į Putino Rusiją”. Pasak jo, visuomenės skaldymas yra „vienas iš hibridinio karo, su kuriuo susiduriame, tikslų”.

Kaip nurodė „Bloomberg”, tai didžiausias nepasitenkinimo pasireiškimas per pastaruosius tris dešimtmečius labiausiai smukus pragyvenimo lygiui.

Pavyzdžiui, Čekijoje šiuo metu fiksuojama rekordinė nuo 1993 m. infliacija, kurią iš dalies lėmė kylančios energijos kainos. Vietos centrinio banko duomenimis, artimiausiais mėnesiais ji pasieks 20 proc. Kovai su krize vyriausybė nusprendė skirti apie 7,2 mlrd. eurų, kurie bus panaudoti pensijoms, valstybės tarnautojų atlyginimams ir subsidijoms energetikai didinti.

Kitaip tariant, Čekijos vyriausybė, kuri pirmoji iš NATO šalių balandžio mėn. tiekė Ukrainai tankus ir iki šiol priėmė apie 400 000 ukrainiečių pabėgėlių, neketina atsistatydinti ar nutraukti paramos Ukrainai. Vietoj to Praha, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, ketina kitą savaitę surengti neeilinį ES narių susitikimą, kad būtų parengtas vieningas požiūris į problemas, su kuriomis susiduria ne tik Čekija.

Primename, kad Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock neseniai sakė: „Jei pažadėjau Ukrainos žmonėms: „Būsime su jumis tol, kol jums mūsų reikės”, noriu šį pažadą ištesėti. Nesvarbu, ką apie tai mano Vokietijos rinkėjai, aš noriu tesėti savo pažadą Ukrainos žmonėms.” Toje pačioje kalboje ji pridūrė: jei rinkėjai nepritaria tokiam požiūriui, demokratinėje šalyje jie, laimei, gali išreikšti savo nepasitenkinimą per kitus rinkimus.

Ši jos pasisakymo vaizdo įrašo iškarpa įgavo virusinį pobūdį ir sukėlė daug triukšmo Vokietijoje, po ko šalies užsienio reikalų ministerija pasisakė mananti, kad skandalą dėl Annalenos Berbock citatos dirbtinai išpūtė prorusiškos jėgos.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Christopheris Burgeris penktadienį Berlyne surengtame brifinge pakomentavo šią temą. Pasak jo, frazė apie besąlygišką paramą Ukrainai buvo ištraukta iš konteksto ir įgavo kitokią prasmę, nei ją pateikė Annalena Berbock, rašo Kommersant.