infa.lt

nuotr.: Ukrainos prezidento spaudos tarnyba

NATO ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai ir diplomatai, laikydamiesi anonimiškumo sąlygos, papasakojo CNN, kad žiemą numatomas energetikos krizės paaštrėjimas Europoje gali tapti išbandymu Vakarų šalių sutarimui dėl įvykių Ukrainoje. CNN pašnekovai pažymėjo, kad tam tikru metu Europos piliečių vidaus interesai gali nusverti entuziazmą dėl karinės paramos Ukrainai.

Neįvardytas Šiaurės Atlanto aljanso atstovas spaudai pareiškė, kad konfliktas dabar yra „nuobodžiame strateginiame etape”. „Mažiau kasdienių pergalių ir pralaimėjimų, mažiau galimybių fotografuotis („photo opportunities” arba „photo opp” – frazeologizmas, reiškiantis politikui patogią akimirką pozuoti prieš kamerą, kad jis galėtų naudingai sau prisistatyti žiniasklaidai)”, – komentavo CNN pašnekovas.

Jis patikslino, kad pirmaisiais konflikto mėnesiais Vakarų šalims buvo „gana lengva” susitelkti aplink Ukrainą, tačiau dabar iniciatyvos remti Ukrainos pusę nėra tokios populiarios. Pasak NATO atstovo, visuomenė pamažu pavargsta nuo Ukrainos darbotvarkės.

Anoniminis Europos diplomatas taip pat pabrėžė, kad tikėtinas Vakarų rinkėjų nuovargis nuo užsitęsusio Rusijos ir Ukrainos konflikto yra susijęs su Ukrainos sąjungininkų tikslų nekonkretumu. „Ar mes visi vis dar vienodai žiūrime į „galutinį žaidimo rezultatą”? Ar mes tiesiog norime sugrįžti prie sienų, buvusių prieš Rusijai įsiveržiant? O gal norime grįžti į padėtį prieš 2014 m., prieš Rusijai aneksuojant Krymą? Ir ar po karo turėsime reikalų su Putinu, ar jis turės atsistatydinti?” – išvardijo politikas klausimus, kurių, jo nuomone, kol kas nereikėtų užduoti viešai.

Rusijos, Europos ir Azijos studijų centro direktorė Teresa Fallon sakė CNN, kad kai kuriuose Vakarų politiniuose sluoksniuose didėja susirūpinimas dėl tikimybės, kad Rusija padidins savo karinę persvarą Ukrainoje. „Tai gali paspartinti raginimus konfliktą spręsti derybomis. V. Zelenskis turėtų ir toliau daryti savo „viešųjų ryšių magiją” ir skleisti žinią, kad Ukraina vis dar daro pažangą, sunkiai kovoja ir jai reikia ginklų”, – savo požiūriu į konflikto perspektyvas dalijosi T. Fallon.

Ji pridūrė, kad jei Vakarų rinkėjai manys, jog Rusija perėmė iniciatyvą konflikte, jie gali nustoti remti ginklų tiekimą Ukrainai ir didžiulę finansinę paramą šaliai. „Kadangi vidaus politikos klausimai pradeda dominuoti, piliečiai gali susimąstyti, kodėl mes padedame Ukrainai, o ne kuriame infrastruktūrą”, – reziumavo Theresa Fallon.

Rugpjūčio 20 d., vokiečių leidinys „Bild” paskelbė apklausos rezultatus, kurie parodė, kad tik 25 proc. vokiečių palankiai vertina Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo darbą, o 62 proc. nepatenkinti.. Panaši apklausa, atlikta balandžio mėnesį, praėjus vos dviem mėnesiams nuo karinės operacijos Ukrainoje pradžios, parodė, kad O. Scholzą palaiko 39 proc. apklaustųjų. 33 proc. respondentų jo politiką tada apibūdino kaip įtikinamą.