infa.lt

Reuters

Amerikos visuomenė reikalauja paaiškinti, kokiu pagrindu buvo atlikta krata Donaldo Trampo rezidencijoje

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo rezidencijoje kilęs kratos skandalas įgauna pagreitį. JAV žiniasklaidos priemonės paprašė teismo išslaptinti su byla susijusius dokumentus. O kratos orderį išdavęs teisėjas yra linkęs sutikti, kad šie dokumentai turėtų būti paviešinti. Pats Donaldas Trampas (Donald Trump) gali paviešinti vaizdo kamerų įrašą, kuriame užfiksuota krata. Dėl to, kas vyksta, buvęs prezidentas tampa vis populiaresnis.

Praėjusios savaitės pabaigoje Floridos federalinis teisėjas Bruce’as Reinhartas teismo posėdyje nurodė JAV teisingumo departamentui iki rugpjūčio 25 d. paskelbti rašytinį pareiškimą duotą po priesaika, paaiškinantį būtinybę atlikti kratą buvusio JAV prezidento Donaldo Trampo rezidencijoje.

Po posėdžio teisėjas nusprendė (PDF), jog „vyriausybė, vykdydama jai pavestas pareigas, neįrodė, kad pareiškimas turėtų likti įslaptintas”. Taigi, iki teisėjo nurodytos datos JAV Gynybos departamentas privalo pateikti teisėjui dokumentą, kuriame paaiškinama, kodėl paieška buvo būtina ir kodėl tam tikra pateikto po priesaika pareiškimo dalis turi likti įslaptinta visuomenei.

Kelios JAV žiniasklaidos priemonės, įskaitant ABC, The Associated Press, CNN, „Gannett” ir „The New York Times”, jau anksčiau pareikalavo teismo paviešinti pateiktą po priesaika pareiškimą (PPPP), kuriuo remiantis buvo nutarta atlikti kratą.

Jos motyvuoja tuo, kad ši byla sulaukė didelio atgarsio visuomenėje. Tarp minėtų išslaptintinų dokumentų, be kita ko, yra tyrėjų priesaika patvirtintos pažymos. Remdamasis šiuo pareiškimu teisėjas Reinhartas prieš kelias dienas pasirašė buvusio prezidento kratos orderį. Jei bus įrodyta pastarojo kaltė dėl Šnipinėjimo įstatymo pažeidimo ir slaptų dokumentų laikymo, jam gresia iki dešimties metų kalėjimo.

Prieš kelias dienas FTB agentai iš prezidento rezidencijos išsivežė 11 dėžių su dokumentais. Dalis informacijos apie kratą, įskaitant kratos orderį, buvo paskelbta viešai. Tačiau dalis jų buvo laikoma paslaptyje, o žiniasklaida primygtinai reikalauja, kad būtų išslaptinta kuo daugiau dokumentų.

„Iki šios savaitės įvykių nuo pat Niksono administracijos laikų vyriausybė nebuvo taip viešai pasinaudojusi savo įgaliojimais paimti buvusio prezidento dokumentus. Dėl šių įvykių istorinės reikšmės… siekiame atskleisti ir suteikti visuomenei galimybę susipažinti su visais teismui pateiktais dokumentais, susijusiais su kratos orderiu, kuris buvo įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 8 d.  buvusio prezidento Donaldo Trampo rezidencijoje „Mar-a-Lago” klube Palm Byče”, – pažymima žiniasklaidos kreipimesi į teismą.

Pats Donaldas Trampas savo socialinės žiniasklaidos paskyroje parėmė žiniasklaidos pasiūlymą išslaptinti dokumentus.

Per posėdį svarstant žiniasklaidos prašymą teisėjas Reinhartas jau paviešino keletą bylos dokumentų, įskaitant JAV vyriausybės prašymą išlaikyti slaptumą dėl prašymo išduoti orderį. Vyriausybė pasisakė už tai, kad orderis būtų įslaptintas, „nes gali būti pakenkta atliekamo tyrimo vientisumui ir sunaikinti įrodymai”. Be to, „tikėtiną priežastį patvirtinančio PPPP atskleidimas šiame etape, priešingai, padarytų didelę ir nepataisomą žalą vykstančiam baudžiamajam tyrimui”, – citavo „Roll Call” JAV teisingumo departamento pareigūnų laišką.

Pasak per posėdį dalyvavusių JAV vyriausybės teisininkų, Teisingumo departamentas nenorėjo paviešinti paieškos istorijos. Tačiau po to, kai pats Donaldas Trampas prabilo apie kratą jo rezidencijoje, Teisingumo departamentas, spaudžiamas visuomenės, nusprendė paskelbti redaguotas orderio ir iš rezidencijos paimto daiktų sąrašo versijas.

Buvo nuspręsta PPPP neskelbti ir iki šiol valdžios institucijų pozicija nepasikeitė. „Roll Call” apklausti teisės ekspertai leidiniui paaiškino, kad tyrėjų pareiškime gali būti informacijos apie liudytojus ir apie tai, kaip vyriausybė gavo įrodymų, kad Donaldas Trampas Mar-a-Lago rezidencijoje slėpė įslaptintus dokumentus.

Tokią pačią nuomonę teisme išsakė ir Teisingumo departamento kontržvalgybos grupės vadovas Jay Brettas. Kalbėdamas per posėdį (jį cituoja NBC), jis tvirtino, kad tyrimas tebėra „pradiniame etape”, o pareiškime pateikta „svarbi informacija” byloje, „susijusioje su nacionaliniu saugumu”. Teisėjas Reinhartas su tuo nesutiko, sakydamas, kad, jo nuomone, „yra dalių, kurias galima atskleisti”.

Žiniasklaidos gynėjas Charlesas Tobinas taip pat išreiškė solidarumą su teisėjo pozicija. „Skaidrumas padeda visuomenei suprasti ir priimti rezultatus. Tai naudinga ir vyriausybei, ir teismui. Negalite pasitikėti tuo, ko nematote”, – advokato žodžius cituoja „The Washington Post”.

Teisėjo sprendimas išslaptinti dokumentus, kurie įtikino jį išduoti kratos orderį, buvo paskelbtas Donaldo Trampo komandai rengiant savo teisminį pareiškimą.

Pats Donaldas Trampas savo socialinės žiniasklaidos svetainėje „Truth” paskelbė, kad ketina ginti savo teises. Buvusio prezidento vyriausiasis patarėjas kratos byloje Jamesas Trusty penktadienį konservatorių pokalbių laidos vedėjui Markui Levino sakė, kad buvusio prezidento teisininkų komanda „labai greitai” pateiks ieškinį, susijusį su ketvirtąja Konstitucijos pataisa, kuri saugo piliečius nuo nepagrįstos kratos ir dokumentų paėmimo. Jis pridūrė, kad teisininkai gali prašyti teismo paskirti specialų nepriklausomą inspektorių, kuris peržiūrėtų iš Donaldo Trampo paimtus dokumentus ir Teisingumo departamento veiksmų teisėtumą.

Donaldas Trampas ir toliau tvirtina, kad jis nieko nepažeidė, nes iš jo paimti dokumentai buvo išslaptinti. Buvęs prezidentas paskelbė dabartinės valdžios institucijų pasirašytą memorandumą, kuriuo pagrindžia savo teiginius.

Be to, Donaldas Trampas gali turėti ir kitų argumentų savo gynybai. CNN, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, kad buvęs prezidentas kažkokiu būdu gavo kratos vaizdo įrašą. Kai kurie D. Trampo patarėjai rekomenduoja jį paviešinti.

Čia verta paminėti, kad, remiantis ankstesniais pranešimais, FTB agentai kratos metu išjungė visą gyvenamojoje vietoje esančią stebėjimo įrangą. Netiesiogiai vaizdo įrašo egzistavimą patvirtino buvusio prezidento sūnus Ericas Trumpas. „Žinoma, Sean, tinkamu laiku”, – atsakė jis, kai „Fox News” laidos vedėjas Seanas Hannity paklausė apie galimybę paviešinti įrašą.

Tuo tarpu situacija Donaldo Trampo atžvilgiu, panašu, veikia jam į naudą. Prie tų, kurie turėjo klausimų JAV Teisingumo departamentui, prisijungė ir buvusio prezidento oponentai, ypač buvęs viceprezidentas Mike’as Pence’as, kuris, viena vertus, ragino nutraukti neapykantos kalbą prieš FTB pareigūnus, atliekančius savo profesinę pareigą, kita vertus, ragino atlikti skaidrų tyrimą. „Tai beprecedentis Teisingumo departamento žingsnis, ir manau, kad jis nusipelno beprecedenčio skaidrumo”, – pareiškė M. Pence’as, kurio santykiai su Donaldu Trampu nuo 2021 m. sausio 6 d. Kapitolijaus šturmo, švelniai tariant, nėra patys šilčiausi.

Kratos pas Donaldą Trampą situacija taip pat patraukia nepriklausomus rinkėjus į jo pusę, rodo „Rasmussen Reports” apklausa.

Dauguma dabar pritaria buvusiam D. Trampo patarėjui Rogeriui Stone’ui, kuris praėjusį lapkritį FTB pavadino JAV prezidento Joe Bideno „asmeniniu gestapu”, rodo instituto atliktas tyrimas.

Be to, Donaldo Trampo populiarumas po kratų auga ir jo paties partijoje. Nauja „Politico/Morning Consult” viešosios nuomonės apklausa rodo, kad buvusio prezidento palaikymas tarp respublikonų rėmėjų per savaitę išaugo 4 procentiniais punktais iki 57 procentų.