infa.lt

Nuo pernelyg didelių kainų kenčia ne tik Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos, bet ir visas pasaulis, rašo amerikiečių Foreign Policy.

Rusija žaidžia kietą žaidimą su Europos dujų tiekimu, todėl žemyno laukia nerami energetinė ateitis. Tačiau bėdų turi ne tik Europa. Jau kelis mėnesius visame pasaulyje vyrauja didžiulės naftos ir dujų kainos, o ekspertai įspėja, kad tęsiantis konfliktui Ukrainoje šviesa tunelio gale nesimato.

Dėl degalų trūkumo ir elektros energijos tiekimo nutraukimo nuo importo priklausomos pasaulio šalys – nuo Ekvadoro iki Pietų Afrikos Respublikos – susiduria su ekonomine suirute, o jų vyriausybės desperatiškai ieško išeities. Šri Lankoje, kurią kankina vis didėjančios krizės, labai trūksta maisto produktų ir susidaro ilgos eilės.

Tai privertė vyriausybę įsakyti žmonėms dirbti namuose. Pakistanas sutrumpino darbo savaitę, kad sumažintų įtampą, kurią sukėlė ilgalaikis elektros energijos tiekimo nutraukimas. Panamą drebina demonstracijos, prasidėjusios dėl sparčiai kylančių kainų.

„Išgyvename pirmąją pasaulinę energetikos krizę”, – sakė Kolumbijos universiteto energetikos ekspertas Jasonas Bordoffas. Jis pažymėjo, kad energijos trūksta beveik visuose pasaulio regionuose ir energijos tiekimo šaltiniuose. „Bangos efektas jaučiamas visur, ir man atrodo, kad blogiausia dar laukia ateityje”, – pridūrė J. Bordoffas.

Dar prieš prasidedant Rusijos invazijai Ukrainoje, rinkose buvo jaučiamas didelis trūkumas. Tai lėmė keli veiksniai: pandemija, tiekimo grandinių sulėtėjimas ir klimato sukrėtimai. Padėtį dar labiau pablogino mažėjantis dujų eksportas iš Rusijos, todėl Europa priversta energijos išteklių ieškoti kitur.

Tai dar labiau padidino kainas pasaulio rinkose. Dabar klimato kaitos sukeltos ekstremalios karščio bangos dar labiau paaštrina šią problemą, ir ji vis didėja. „Mūsų pasaulinė sistema yra tarpusavyje susijusi”, – sakė Bordoffas. – Jei darote spaudimą vienoje vietoje, jis bus jaučiamas ir kitur.”

Paskutinį kartą katastrofiškas energijos trūkumas (tiesa, tada tik naftos) pasireiškė praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. OPEC įvedė embargą, kuris smogė visai naftos pramonei.

Dėl krizės tada buvo įkurta Tarptautinė energetikos agentūra, o pramoninės šalys ėmė kaupti strategines atsargas, ruošdamosi tiekimo sutrikimams ateityje, sakė Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro ekspertas Antoine’as Halffas. Tačiau daugelis besivystančios ekonomikos ir įsiskolinusių šalių neturi tokios apsauginės pagalvės ir yra visiškai pažeidžiamos sukrėtimų.

„Šiandien kenčiančios šalys yra visiškai kitokios – mažos, sparčiai besivystančios šalys, kurioms reikia vis daugiau energijos. Tai rodo jų ekonominį vystymąsi”, – sakė Halffas. – Tačiau dėl to jos yra daug mažiau apsaugotos nuo įvairių tiekimo sutrikimų ir rizikos, be to, jos nepriklauso tokiam saugumo tinklui, kokį sukūrė TEA.

Kaip pavyzdį galima paminėti Pakistaną, kuriame nutrūko elektros energijos tiekimas, arba Ekvadorą, kur birželio mėn. protestai dėl sparčiai kylančių degalų kainų beveik sustabdė visą šalį ir nusinešė žmonių gyvybių. Pastarosiomis savaitėmis protestai išplito į Ganą ir Kamerūną. Jų dalyviai nepatenkinti didėjančiomis degalų kainomis ir degalų trūkumu. Panašiai vyksta ir Argentinoje bei Peru, kur dėl sparčiai kylančių energijos kainų prasidėjo streikai ir demonstracijos.

„Skurdžiausios pasaulio šalys jau dabar susiduria su ekonominiais sunkumais. Jų finansinė padėtis yra prasta ir jos tiesiog negali sau leisti įsigyti energijos”, – sakė Bordoffas. – Manau, kad vis dažniau matysime tęstinius elektros energijos tiekimo nutraukimus. Mažas pajamas gaunančioms pasaulio šalims, kuriose veikia nepatikimi elektros tinklai, bus sunku išlaikyti elektros tiekimą.

Kai kurios šalys jau nugrimzdo į tamsą. Pietų Afrikos Respublika, kuriai neabejotinai gerai pažįstamas pikinės apkrovos atjungimas, jau seniai kenčia nuo nuolatinių elektros energijos tiekimo sutrikimų ir susiduria su viena didžiausių energetikos krizių per visą savo istoriją. Tas pats vyksta ir Kuboje, kur elektros energijos tiekimas nutrūksta dažnai ir yra plačiai paplitęs.

Kad išvengtų tokio likimo, daugelis šalių vėl grįžta prie anglies. Gegužės mėn. pagilėjus energetikos krizei, Indija pažadėjo atnaujinti ir padidinti anglių kasyklų gavybą. Birželio mėnesį Indijos anglies importas pasiekė rekordinį lygį. Kaip neseniai įspėjo Indijos energetikos ministras Radžas Kumaras Singhas, tikėtina, kad tai tęsis ir toliau.

Tokie trikdžiai yra bendro vaizdo, kuris rodo, kaip Rusijos karas Ukrainoje sukrėtė žaliavų rinkas ir apvertė aukštyn kojomis pasaulio ekonomiką, dalis, sakė „RBC Capital Markets” energetikos ekspertė Helima Croft. Rusijai ir Ukrainai taip pat tenka didelė dalis pasaulinio kviečių ir pagrindinių trąšų gamybos sudedamųjų dalių eksporto. Dėl konflikto visas šis eksportas labai sumažėjo.

„Tai ne tik istorija apie naftą ir dujas, – sakė Kroftas. – Tai istorija apie svarbiausius žemės ūkio produktus, apie galimą pasaulinę maisto krizę. Tai taip pat kelia politinį pavojų, nes daugybė piliečių skursta ir kenčia.”

Kai Europos šalys nusprendė atsisakyti rusiškos naftos, jų vietą užėmė Kinija ir Indija, kurios perka pigesnę naftą. Dabar Maskva tampa didžiausia Pekino tiekėja. Tačiau didelės vartojimo apimtys nereiškia, kad Kinija ir Indija dėl krizės nepatirs ekonominių nuostolių. Nors rusiškas kuras ten tiekiamas su nuolaida, kitur už importuojamą energiją mokamos protu nesuvokiamos kainos.

„Finansinio poveikio visiškai nekompensuoja iš Rusijos importuojama nafta, nors ji parduodama su didele nuolaida”, – sakė „Rapidan Energy Group” geopolitinės rizikos paslaugų direktorius Fernando Ferreira.

Šią žiemą šiose rinkose gali kilti dar didesnė sumaištis, nes Europos priemonės prieš Rusijos naftą pradės veikti visu pajėgumu. Siekdama užkirsti kelią galimam kainų šuoliui, J. Bideno administracija skubiai rengia planą, kaip apriboti rusiškos naftos kainą. Tačiau šiame kelyje yra daug kliūčių.

„Artėjant gruodžiui galime tikėtis daugiau energijos rinkos sutrikimų ir didesnių naftos kainų. Daug kas priklauso nuo to, kaip bus įgyvendintos šios sankcijos”, – sakė Croftas.

Ekspertai pažymi, kad krizės perspektyvos glaudžiai susijusios su Rusijos ir Ukrainos konflikto trukme. Nėra jokių ženklų, kad tai baigsis. „Krizė tęsis lygiai tiek, kiek truks konfliktas”, – sakė F. Ferreira. – Tačiau nematyti jokių ženklų, kad artėtų šio konflikto pabaiga.