infa.lt

Uždaromi pašto skyriai, naikinami ligoninių skyriai, vaikams iki mokyklos reikės nuvažiuoti apie 30 kilometrų. Visa tai regioninės politikos, o tiksliau jos nebuvimo rezultatas. Ir kodėl kažkas tikisi, kad žmonės gyvens regionuose?

Kad sąmoningai norės keltis į mažesnį miestą? Juk tai taps tik savotiška nakvynės vieta, nes darbas ar mokykla bus už keliolikos ar keliasdešimt kilometrų, o norėdamas gauti paslaugą vienaip ar kitaip žmogus turės nuvykti į didesnį miestą.

Natūralu, kad žmonės renkasi gyventi ten, kur yra plačiai išvystyta paslaugų infrastruktūra, o ne užkampyje, kur nieko nėra.

Tačiau nepaisant nuolatinio „kalbėjimo iš tribūnų“ kokie svarbūs regionai, akivaizdu, kad vyksta priešingai. Labai sėkmingai prisidengiama įvairiomis strategijomis, reformomis, atseit norima padaryti geriau, bet gaunasi atvirkščiai, kuo toliau, tuo labiau žmonės gyvenantys atokiau nuo regiono centro paliekami užmaršty, tarsi jiems nieko  nereikia, o jei ko prireikia, tai patys turi sugalvoti, kaip vienur ar kitur nuvykti.

Netgi gimti žmogus turės nutolęs nuo namų keliasdešimt kilometrų, nes Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė, kad akušerijos skyriai nėra tokie būtini, jeigu ten per metus gimsta mažiau nei 300 naujagimių. Tad, jei ligoninėje gimė, pavyzdžiui 280 vaikų, toks skyrius neefektyvus ir būsimos mamos turės vykti gimdyti, pavyzdžiui iš Kretingos į Klaipėdą.

Štai tokia buhalterija, per mažai vaikų, skyrius nereikalingas, lėšos sutaupytos, įranga padalyta. O, kad jaunoms šeimoms tai nepatogu, čia toks mažmožis. Juk regionuose žmonės prie visko įpranta, įpras ir prie šito.

Ne ką geriau ir su švietimu. Pradėjus mokyklų tinklo reorganizaciją vaikų kelionės į mokyklą pailgės, tad vaikai ne tik turės anksčiau keltis, bet ir vėliau grįš namo, o ir mokėti už keliones reikės brangiau. Trūksta 4 ar 5 vaikų klasėje iki Švietimo mokslo ir sporto ministerijos nustatytos ribos ir viskas mokykla uždaroma.

Vaikai turės dardėti autobusuose po valandą ir ilgiau, kad pasiektų kitą mokyklą, o apie būrelius apskritai galima pamiršti. Efektyvi reforma vaikų sąskaita. Valstybei per brangu išlaikyti pastatus, bet versti vaikus nuvykti po keliasdešimt kilometrų tai, matyt, labai efektyvu. Tik vėliau nereikėtų stebėtis kodėl tie Lietuvos regionai tokie tuštėjantys.

Susisiekimo ministerija irgi nusprendė imtis reformų regionų sąskaita.  Štai Lietuvos paštas atleidžia 600 darbuotojų, atseit prasta finansinė situacija. Bet paaiškėja, kad pelno pernai gauta daugiau nei 110 milijonų,

Lietuvos pašto vadovės atlyginimas yra vienas didžiausių palyginus su kitų valstybės valdomų įmonių vadovais, o ir kraustymasis į naujas, modernias patalpas nusimato. Labai gera strategija: iš regionų atimti ir prabangų fasadą susikurti sostinėje. Optimizacija visu greičiu, ne kitaip. Juk didžiausią nuostolį paštui atneša tradicinės funkcijos.

Tik Lietuvos paštas – tai vis dar valstybinė įmonė, kuri turi atliepti viešojo intereso lūkesčius. O kaip pašto paslaugos atrodys dabar? Reikės budėti prie namų kol žmogus sulauks mobilaus paštininko, o ir pats paštininkas panašu, kad virs pardavimų agentu, kuris dar ir prekyba užsiims. Bet optimizacija – tai toks „šventas dalykas“, argi svarbus žmogus ir jo norai.

Jeigu kitos valstybės investuoja ir stiprina regionus, skatina žmones kraustytis iš didmiesčių, Lietuvoje atvirkščiai – priimami tokie sprendimai, kad žmogus išsikraustytų iš regionų. Regionais turėtų pasirūpinti Vidaus reikalų ministerija, bet nepanašu, kad ji turi tam laiko.

O kai sritis be šeimininko, tai ir „karpo“ regionus kas kaip nori ir optimizuoja kol dar yra ką optimizuoti. Dar viena kita tokia reforma ir reikės pamiršti, kad Lietuvoje regionai egzistuoja apskritai.

Paradoksali situacija susidaro ir dėl to, kad nuolat kalbama apie regionų svarbą, apie būtinybę didinti jų savarankiškumą, bet kai reikia priimti esminius sprendimus, jie ateina iš centrinės valdžios. Mat Vilniuje sėdintys valdininkai, kurie nematę nei mokyklos, pavyzdžiui Zarasų rajone, nei pašto skyriaus, pavyzdžiui Rumšiškėse, žino geriau negu savivalda.

Labai lengva popieriuje nurodyti vieną ar kitą skaičių ir pasakyti štai reforma padaryta, prisidengti apsimestiniu rūpesčiu regionais, atseit dabar bus geriau.

Gal ir bus geriau, bet tik lentelėse,  tikrai ne vaikams, kurie važiuos į mokyklą dvi valandas ir ne senjorams, kurie tiesiog bus priversti gaudyti paštininkus. O jaunos šeimos apskritai tris kartus pagalvos ar jiems verta kraustytis į atokesnius miestelius.

Tiesiog būtina pagaliau pereiti prie decentralizacijos ir leisti savivaldai pačiai spręsti kaip mokyklos ar ligoninės turi veikti. Jeigu mokykla ar ligoninės skyrius gerai įrengti, turi visą reikalingą techniką kam visa tai griauti?

Savivalda jau ne kartą įrodė, kad geba išspręsti sudėtingiausius galvosūkius, tad su mokinių skaičiumi tikrai susitvarkytų. Nebent valdantiesiems norisi užprogramuoti regionų tuštėjimą, tuomet jie teisingame kely.