infa.lt

youtube kadras

Apie tai kaip Ruža Ignatova sukūrė kriptovaliutos kultą ir pateko į ieškomiausių, iki šiol nerastų nusikaltėlių sąrašą.

Praėjusią savaitę Federalinis tyrimų biuras atnaujino dešimties labiausiai ieškomų nusikaltėlių sąrašą. Pirmą kartą jame įrašyta kriptovaliutų pasaulio narė. Tiksliau, į sąrašą pateko niekada neegzistavusios „kriptovaliutos karalienė” Ruža Ignatova.

Bulgarijoje gimusi, tamsių plaukų, rudų akių, šiek tiek daugiau nei 160 cm ūgio moteris kalba angliškai, bulgariškai ir vokiškai. 2017 m. spalio 25 d. ji įlipo į lėktuvą, skrendantį iš Sofijos į Atėnus ir dingo be žinios. Visiems, turintiems informacijos apie jos buvimo vietą, bus atlyginta.

Šis pranešimas nuo birželio 30 d. skelbiamas JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) interneto svetainėje, kurioje skelbiama informacija apie labiausiai ieškomus nuo teisingumo pasislėpusius asmenis. Skelbime ji įvardijama kaip Rouge Ignatova, tačiau nurodoma, kad ji greičiausiai keliauja po pasaulį išgalvotu vardu. Už informaciją, kuri padėtų ją sulaikyti, FTB pasirengę sumokėti iki 100 000 JAV dolerių. Visiška smulkmena, palyginti su nusikaltėlės sukčiavimo mastais.

Ružos Ignatovos istorijos dalis, apie kurią žino tūkstančiai investuotojų visame pasaulyje, prasidėjo 2014 m., kai ji įkūrė kriptovaliutą „OneCoin”. Tuo metu visas pasaulis nustebęs stebėjo, kaip bitkoinų, apie kurių egzistavimą dar prieš porą metų beveik niekas nežinojo, vertė pasiekė 300 JAV dolerių. Ir vis dažniau žmonės girdėjo istorijas apie laiminguosius, kuriems prieš kelerius metus pavyko investuoti į bitkoinus ir dabar jie tapo milijonieriais ar net milijardieriais.

Tuomet mažai kas suprato, kaip veikia bitkoinas. Dar mažiau jų buvo girdėję apie blokų grandinę (blockchain). Tačiau istorijos apie tai, kaip „Bitcoin” gali būti naudojamas turtui susikrauti tiesiogine prasme iš nieko, plito pavydėtinai reguliariai.

„Ji puikiai suplanavo savo schemą, pasinaudodama besaikėmis spekuliacijomis kriptovaliutų eros pradžioje”, – dabar „OneCoin” istoriją apibūdina Damianas Williamsas, Niujorko pietinės apygardos federalinis prokuroras.

Svarbiausia – tikėti

2019 m. kovą FTB Los Andželo oro uoste suėmė Ružos brolį Konstantiną Ignatovą. Jis buvo apkaltintas tuo, kad kartu su seserimi organizavo „tarptautinę finansinę piramidę, skatinančią sukčiavimą kriptovaliuta „OneCoin”. Tačiau šis JAV teisingumo departamento pareiškimas, parašytas sausa teisine kalba, neatspindi „OneCoin” veiklos masto ir esmės.

Jos projektas, kaip pažymėjo britų sociologė ir Londono ekonomikos mokyklos profesorė Eileen Barker, buvo labai panašus į mesijinius kultus, kai žmonės tiki savo mesiju ir kantriai laukia, kad jo pranašystės išsipildys. „Kai pranašystė neišsipildo, jie tiki dar stipriau. Ypač jei jie investavo ne tik pinigus, bet ir tikėjimą, reputaciją ir intelektą”, – aiškina ji.

Ignatova turėjo viską, ko paprastai reikia mesijui. Iš atributikos – universiteto diplomas, daktaro laipsnis ir nuotrauka ant žurnalo „Forbes” viršelio. Priešingai nei ant žurnalo viršelio, daktaro diplomas buvo tikras.

Tačiau Ignatovos adeptai į tokias subtilybes nesigilino. Jos pasirodymai priešais entuziastingas minias vaidino kampanijos vaidmenį. 2016 m. Londono „Wembley” stadione ji tiesiogine to žodžio prasme rėžė savo pranašystes: „OneCoin yra bitkoinų žudikas!”, „Po poros metų niekas net neprisimins bitkoinų! Tūkstančiai susirinkusiųjų entuziastingai ja patikėjo.

Galiausiai ji turėjo savo šventąją literatūrą. Jos investuotojai neinvestavo į kriptovaliutą – jie pirko „OneCoin” mokomąsias priemones. Bendrovė siūlė rinktis iš kelių „mokomųjų paketų”, kurie kainavo nuo 100 000 iki 118 000 eurų. Pranešama, kad buvo ir tokių, kurie šiems vadovėliams išleido dar daugiau.

Žinias, kuriomis Ignatova dalijosi su investuotojais, vargu ar galima pavadinti giluminėmis: jos vadovėliai buvo ne kas kita, kaip iš interneto paimtos informacijos rinkinys. Ir tai buvo labai vidutiniškas rinkinys. Tačiau tais laikais, kai visi svajojo užsidirbti pinigų nesigilindami į technines detales, tokiuose „vadovėliuose” galėjo būti beveik viskas.

Neegzistuojanti valiuta

Ignatovos verslo modelis buvo sukurtas remiantis tinklinės rinkodaros principu. Pirkdamas „vadovėlius”, investuotojas tapdavo grandimi begalinėje šių vadovėlių pardavėjų ir pirkėjų grandinėje. Už naujo investuotojo pritraukimą klientas gaudavo nedidelę premiją, kuri buvo mokama iš naujo investuotojo mokesčio. O jei jis atvestų kitą žmogų, klientas taip pat gautų dalį naujojo mokesčio. Taip veikia daugelis bendrovių, įskaitant „Herbalife”, „Amway”, „Oriflame” ir „Kirby”. Taip galiausiai veikė ir Sergejaus Mavrodžio „MMM” Rusijoje.

Šis verslo modelis labai pasiteisino OneCoin atveju. Juk prie projekto jau prisijungę investuotojai pirmiausia pakvietė savo draugus ir giminaičius, pasakodami jiems apie „Bitcoin” istoriją, kad „OneCoin” netrukus jį išstums ir kad tokios galimybės praturtėti jokiu būdu nereikėtų praleisti.

Žmonės įpratę pasitikėti savo pažįstamais ir giminaičiais. Tikriausiai todėl niekas nesusimąstė dėl akivaizdaus neatitikimo: jie investavo į kriptovaliutą, pirkdami ne ją, o kažkokius keistus vadovėlius.

„OneCoin” kriptovaliutos pirkimo schema buvo tokia. Investuotojai gavo žetonų kartu su vadovėliais. Investuotojams buvo pasakyta, kad jie gali keisti žetonus į nacionalines valiutas specialioje „OneCoin Exchange” platformoje. Tačiau tai galės padaryti tik tie, kurie iš bendrovės įsigijo daugiau nei pradinį mokymo medžiagos paketą.

Be to, žetonų, kuriuos investuotojas galėjo iškeisti, skaičius taip pat priklausė nuo jo investicijų į „OneCoin” sumos. Galiausiai, visiems investuotojams buvo nustatytas dienos limitas, per kurį jie galėjo keisti žetonus į nacionalines valiutas.

Štai tik vienas niuansas – „OneCoin” prekybos aikštelė taip ir nebuvo atidaryta, o „bitkoinų žudiko” kūrėjai stengėsi sutelkti klientų dėmesį į „OneCoin” investicijas, o ne į problemas. Ypač smalsiems žmonėms buvo sakoma, kad projekto ekspertams reikia šiek tiek daugiau laiko tam tikriems techniniams nesklandumams išspręsti.

Paskutinis dalykas, kurio reikia kulto kūrėjams, kad egzistuotų tai, kuo tiki jų pritraukti pasekėjai. Tai labai tiko „OneCoin” kultui. Kriptovaliuta, kuria tikėjo tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, niekada neegzistavo. 2019 m. paskelbto BBC tyrimo duomenimis, „OneCoin” niekada neturėjo savo blokų grandinės (Blockchain), be kurios kriptovaliutos iš principo negali egzistuoti.

Pranašas dingo su visa kriptovaliuta

Kiekviena darbo diena bendrovei atnešdavo šimtus tūkstančių dolerių. Remiantis OneCoin vidiniais dokumentais, jos pajamos pirmąjį 2015 m. ketvirtį sudarė apie 100 mln. dolerių. Tų pačių metų pabaigoje pajamos išaugs jau iki 600 mln. dolerių. O 2016 m. bendrovė iš investuotojų gavo apie 2,5 mlrd. dolerių.

Todėl, na ir todėl, kad OneCoin neegzistavo realiai, Ignatova ir jos bendrininkai vilkino laiką. Tačiau biržos paleidimo atidėjimas neribotam laikui nepadėjo. 2017 m. „OneCoin” investuotojų kantrybė ėmė trūkti: daugėjo klausimų dėl žadėtų dividendų iš investicijų į mokomuosius vadovus, o bendrovės pajamos mažėjo.

2017 m. spalį Ignatova turėjo dalyvauti dar viename svarbiame „OneCoin” suvažiavime Lisabonoje. Renginys prasidėjo, bet kai projekto įkūrėja buvo pakviesta į sceną, – ji nepasirodė. Ignatovą bandyta pasiekti telefonu. Nesėkmingai. Klausimas apie jos buvimo vietą nustebino bendrovės būstinę Sofijoje: niekas nežinojo, kad ji neatvyko į renginį Lisabonoje.

Ruža Ignatova tiesiog dingo. Nuo to laiko praėjo beveik penkeri metai, tačiau apie jos likimą nuo to laiko žinoma tik tiek, kad praėjus kelioms dienoms po nutraukto kongreso Lisabonoje ji išskrido iš Sofijos į Atėnus.

Po to buvo suimti visi jos artimiausi „OneCoin” darbuotojai: jau minėtas brolis Konstantinas Ignatovas, vienas iš projekto įkūrėjų Sebastianas Greenwoodas ir bendrovės teisininkas Markas Scottas. Italijoje 12 su „OneCoin” susijusių asmenų buvo apkaltinti sukčiavimu, Kinijoje – 98.

Šių metų sausio mėn. Vokietijos valdžios institucijos patvirtino, kad prieš Ignatovą pradėtas tyrimas. Gegužės mėn. Ruža Ignatova buvo įtraukta į Europolo ieškomiausių nusikaltėlių sąrašą. Tačiau europiečiai už informaciją apie jos buvimo vietą yra pasirengę sumokėti daug kuklesnę sumą nei jų kolegos amerikiečiai – tik 5 000 eurų.

FTB kaltinamajame akte teigiama, kad Ignatova apgaule iš investuotojų išviliojo daugiau kaip 4 mlrd. JAV dolerių. Iš tikrųjų suma tikriausiai yra daug didesnė ir gali siekti 15 mlrd. JAV dolerių.

Kai kas mano, kad pabėgusi Ignatova gavo Rusijos arba Ukrainos pasą ir dabar gyvena Dubajuje (ji turėjo gerų ryšių su ten valdančia šeima). Kažkas, priešingai, mano, kad Ignatova, pakeitusi savo išvaizdą, gyvena pačioje Europos širdyje, Vokietijoje, praktiškai visų akyse. Bet kokiu atveju, nė vienai pasaulio žvalgybos agentūrai dar nepavyko rasti „kriptovaliutų karalienės”.