infa.lt

Rusija pirmą kartą nuo 1918 m. neįvykdė savo valstybės skolinių įsipareigojimų užsienio valiuta.

Tai buvo vis griežtėjančių Vakarų sankcijų, kuriomis buvo atkirsti mokėjimų užsienio kreditoriams keliai, kulminacija.

Nors kelis mėnesius Rusija vis dar ieškojo būdų, kaip apeiti apribojimus, birželio 26 d. baigėsi lengvatinis maždaug 100 mln. dolerių palūkanų mokėjimo laikotarpis. Jei jis bus praleistas, šalis neįvykdys įsipareigojimų, praneša agentūra „Bloomberg”.

„Tai yra juoda žymė, kad valstybė sparčiai virsta ekonominiu, finansiniu ir politiniu paribiu. Nuo kovo pradžios Rusijos euroobligacijomis prekiaujama probleminiu lygiu, centrinio banko užsienio valiutos atsargos tebėra įšaldytos, o pagrindiniai bankai atjungti nuo pasaulinės finansų sistemos”, – rašoma straipsnyje.

Kartu ekspertai pažymi, kad, atsižvelgiant į Rusijos ekonomikai ir rinkoms jau padarytą žalą, įsipareigojimų nevykdymas iki šiol buvo iš esmės simbolinis ir mažai reikšmingas patiems rusams, kurie jau patiria dviženklę infliaciją ir didžiausią pastarųjų metų ekonomikos nuosmukį. (kaip, beje, ir Europos Sąjunga)

Ekspertai aiškina, kad Rusijai gali prireikti laiko patvirtinti įsipareigojimų nevykdymą. Tai techninis dalykas, o pati šalis jį vadina dirbtiniu, sakydama, kad „pinigų skoloms sumokėti yra, tačiau dėl sankcijų yra įšaldytos užsienyje laikomos užsienio valiutos atsargos”.

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas teigia, kad mokėjimų už Rusijos euroobligacijas užsienio valiuta sustabdymas ir perėjimas prie rublinės schemos nereiškia įsipareigojimų nevykdymo, tai įvyko dėl force majeure aplinkybių, o Rusija neatsisako vykdyti savo įsipareigojimų ir imasi visų veiksmų, kad investuotojai gautų visas lėšas. Jis teigia, kad „force majeure” situaciją dirbtinai sufabrikavo Vakarai.

„Bloomberg” pažymi, kad pagal obligacijų dokumentus, kurių lengvatinis laikotarpis baigėsi birželio 26 d., jų turėtojai gali patys jas atšaukti, jei 25 proc. neapmokėtų obligacijų savininkai sutinka, kad įvyko „defolto įvykis”.

„Pasibaigus galutiniam terminui dėmesys koncentruojamas į tai, ką investuotojai darys toliau. Jiems nebūtina veikti nedelsiant ir jie gali verčiau stebėti karą Ukrainoje, tikėdamiesi, kad sankcijos galiausiai bus sušvelnintos.

Laikas gali būti jų pusėje: pagal obligacijų dokumentus reikalavimai tampa negaliojantys tik praėjus trejiems metams nuo mokėjimo dienos”, – aiškina ekspertai.

Tokijo „Nomura” tyrimų instituto ekonomistas Takahide Kiuchi pridūrė, kad dauguma obligacijų turėtojų laikytųsi tokios laukimo taktikos Rusijos atžvilgiu.

Pasak leidinio, dėl Vakarų sankcijų, susijusių su karu prieš Ukrainą, užsienio bendrovės buvo priverstos trauktis iš Rusijos, o šalies prekybos ir finansiniai ryšiai su likusiu pasauliu nutrūko. Todėl defoltas būtų dar vienas jos izoliacijos ir griūties ženklas.

„Tai labai reta situacija, kai lėšų turinti vyriausybė yra priversta paskelbti defoltą. Tai būtų vienas didžiausių įsipareigojimų nevykdymo atvejų istorijoje”, – sakė „Loomis Sayles & Company LP” vyresnysis nepriklausomas analitikas Hasanas Malikas.

Investicijų analitikai mano, kad šis įsipareigojimų nevykdymas neturės tokio poveikio pasaulio finansų rinkoms ir institucijoms kaip ankstesnis, 1998 m. įvykęs įsipareigojimų nevykdymas. Tuo metu prezidento Boriso Jelcino vyriausybė neįvykdė 40 mlrd. dolerių vidaus skolos įsipareigojimų.

Paskutinį kartą Rusija užsienio kreditoriams įsipareigojimų nevykdė daugiau nei prieš šimtmetį, kai 1918 m. Vladimiro Lenino vadovaujami bolševikai atsisakė caro laikų skolų naštos.

infa.lt komentaras:

Iš esmės susidaro paradoksali situacija – patys Vakarai ir ES nenori, kad Rusija galėtų išmokėti skolas jų pačių investuotojams. Ir reikia pastebėti, kad investuotojai tą supranta. Tie pinigai lieka Rusijoje, vietoje to, kad grįžtų į Vakarus.

Prekyba Rusijos valstybinėmis obligacijomis Vakaruose ir taip sustabdyta, todėl naujai pasiskolinti ji vargu ar begali. Ką iš to gauna Vakarai? – Moralinį pasitenkinimą, vietoj šimtų milijonų, kuriais būtų sumažintos Rusijos turimos piniginės atsargos. Juk pinigų ji turi. Techninis defoltas nėra tapatus finansiniam. Ir jo poveikis valstybės mokumo įvaizdžiui nėra toks pat.