infa.lt

nuotr: V.Zelenskio Telegram kanalas

Išaiškėjo lemtinga Europos plano padėti Ukrainai yda – Vakarai gali neturėti gamybinių pajėgumų atsiųsti žadėtą paramą, rašo britų leidinys Express.

Vakar paskelbtoje Ukrainos ir Vakarų žvalgybos pareigūnų ataskaitoje pabrėžiama, kad Ukrainos pajėgų artilerijos skaičiaus santykis yra 1:20, o amunicijos – 1:40 ir, kad jos artilerija gali smogti tik maždaug dvyliktadaliu to atstumo, kurį pasiekia Rusijos kariuomenė. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Donbase Ukraina kasdien praranda iki 100 karių.

Nuo Rusijos karinės invazijos pradžios Vakarai žadėjo didelę paramą Kijevui, įskaitant daugiau nei 1 mlrd. svarų sterlingų vien iš Jungtinės Karalystės pusės.

Kijevas teigia, kad Vakarai iki šiol pristatė tik 10 proc. ginkluotės, kurią žadėjo atsiųsti, rašo leidinys.

Nauja analizė rodo, kad, nepaisant didingų deklaracijų, gali nepavykti padaryti pakankamai, kad užtikrintų Ukrainai pergalę, kurią lyderiai skelbė esant įmanoma.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vakar pareiškė, kad karas gali „užtrukti metų metus”.

Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (Royal United Services Institute) paskelbtame Alekso Veršinino komentare teigiama: „Ilgalaikiame kare tarp dviejų beveik lygiaverčių galių, nugalinčia puse gali būti ta, kuri turi stipriausią pramoninę bazę.

„Šalis turi turėti arba gamybos pajėgumus, kad galėtų gaminti didžiulius kiekius šaudmenų, arba turėti kitų gamybos šakų, kurias būtų galima greitai pritaikyti šaudmenų gamybai. Deja, panašu, kad Vakarai nebeturi nei vieno, nei kito.”

Jungtinė Karalystė, kartu su JAV, Prancūzija ir kitomis Vakarų valstybėmis, laikui bėgant susilpnino savo gynybinius ir, žinoma, puolamuosius pajėgumus.

Praėjusiais metais internete vykdytoje karo simuliacijoje britų kariuomenei amunicija baigėsi jau po aštuonių dienų.

Dėl to kilo rimtų klausimų, kaip, kaip Jungtinė Karalystė iš tikrųjų elgtųsi karo veiksmuose, jei, kaip vakar teigė naujasis britų kariuomenės vadovas, ji įsitrauktų į juos realiai „ant žemės”.

Generolas seras Patrickas Sandersas tvirtino, kad „mes esame ta karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje”.

Žurnalistas Benas Arisas, reaguodamas į RUSI pateiktą analizę, parašė įrašą socialiniame tinkle „Twitter”: „Vakarai atsiuntė tik 10 proc. iš to, ko prašė Kijevas. Bet gal Vakarai negali atsiųsti daugiau, nes neturi?

” Tai reiškia, kad vyksta lenktynės, kas pirmas perkels ekonomiką ant karo pagrindo. Rusija tikrai jau tai daro, bet Vakarų ekonomika yra kur kas galingesnė”.

P. Veršininas teigė, kad šaudmenų ir įrangos sunaudojimo tempai Ukrainoje „turėtų būti konkretus įspėjimas Vakarų šalims, kurios sumažino savo karinės pramonės pajėgumus ir paaukojo jų mastą bei efektyvumą dėl ekonomikos efektyvumo”.

Jis pridūrė: „Ši strategija remiasi klaidingomis prielaidomis apie karo ateitį, o jai įtakos turėjo ir Vakarų vyriausybių biurokratinė kultūra, ir mažo intensyvumo konfliktų patirties palikimas. Šiuo metu Vakarai gali neturėti pramoninių pajėgumų, kad galėtų kariauti didelio masto karą.”

Tačiau neatrodo, kad ši „tikrovė”, kaip sako A. Veršininas, būtų suderinta su didesnėmis pastangomis siekti taikos derybų būdu.

Antrą kartą nuo karo pradžios susitikęs su Volodymyru Zelenskiu, Borisas Johnsonas pasiūlė pradėti „didelę Ukrainos pajėgų mokymo operaciją”, kad „iš esmės pakeistų karo lygtį”.

Pagal šią schemą, pasak Numerio 10, kas 120 dienų būtų apmokyta iki 10 000 karių, tačiau per tą laiką jų žūsta daugiau nei įvardintas skaičius, o dar daugiau jų papildo bendrą aukų sąrašą, reziumuoja Express.