infa.lt

Po Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamos Lietuvos URM sprendimo įkurti Lietuvoje Taivano atstovybę, kam kategoriškai prieštaravo Kinija – Lietuvos verslas prarado Kinijoje turėtas rinkas – jo ten tiesiog neįsileidžia.

Atrodytų – na, padarei klaidą, neapskaičiavai pasekmių, atšauk sprendimą ir padaryk taip, kaip daro kitos šalys, net JAV – pavadink ne Taivano, o Taipėjaus atstovybe, atgaivink diplomatinius santykius, kuriuos dabar Kinija nužemino iki „reikalų patikėtinio” lygmens – ir problema galėtų būti išspręsta.

Bet gi ne – URM su G.Landsbergiu priešakyje užsispyrusiai laikosi Lietuvos ekonomikai ir jos verslui žalingo sprendimo ir nežada pripažinti savo klaidos, tiesa, atstovybę vis tik pervadino į taivaniečių atstovybę, bet tai reikalo esmės ir situacijos nepakeitė.

Verslas ir Lietuvos ekonomika dėl to, pasak ekonomistų skaičiavimų, prarado nuo 3 iki 5 milijardų eurų. Gal kažkiek kompensuotų valstybė – juk dėl valdžios veiksmų atsirado ši situacija?

Norėtumėt. Vyriausybė moka tik mokesčius didinti ir griauti tai, kas dar išliko. Pripažinti savo klaidų – tam ji dar nepribrendo, todėl klaidų nedaro. Kaip išsireiškė vienas buvęs Lietuvos premjeras – „ši vyriausybė tai geriausia kas galėjo išlikti Lietuvą”. Tokios pačios nuomonės jis ir apie savo vyriausybės 2008 metų naktinę mokesčių „reformą” apvagiant pensininkus, ką vėliau Konstitucinis teismas pripažino prieštaravus Konstitucijai. Pensijas vėliau teko grąžinti jau kitai vyriausybei.

Dabartinė vyriausybė eina to paties buvusio eks-premjero pėdomis. Nenuostabu – juk jis tos pačios dabartinės valdančiosios koalicijos pagrindinės partijos – TS-LKD narys.

Šiai dienai Vyriausybė nutarė gelbėti savo veiksmų žlugdomą verslą – paskolomis. Mes iš jūsų atimame pajamas, o mainais suteikiame jums paskolas.

Štai kaip tai skamba Ekonomikos ministerijos, vadovaujamos Aušrinės Armonaitės, pranešime (dėl situacijos kaltininku įvardijama Kinija):

Lietuvos verslas, kuris patyrė sunkumų dėl Kinijos veiksmų, gali teikti paskolų paraiškas gauti apyvartinių lėšų. Šiandien startuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta skatinamoji finansinė priemonė, pagal kurią verslas galės gauti iki 5 mln. eurų, o įmonių grupės – iki 10 mln. eurų dydžio paskolas. Iš viso tam numatyta skirti 130 mln. eurų.

Kiek anksčiau finansinei priemonei „Tiesioginės paskolos nuo trečiųjų šalių veiksmų nukentėjusiems verslo subjektams“ pritarė Europos Komisija (EK).

„Lietuva yra pirmoji ES, kuri parengė ir su EK suderino visiškai naują finansinės priemonės schemą, skirtą padėti tiems verslams, kurie patiria sunkumų dėl trečiųjų šalių veiksmų. Svarbu pažymėti, kad ji gali būti aktuali ne tik Lietuvos verslui, kuris jau nukentėjo nuo Kinijos dėl principingos mūsų šalies pozicijos Taivano atžvilgiu – šios schemos pavyzdžiu galės pasinaudoti ir kitos ES šalys, kurios ateityje gali susidurti su ekonominiu spaudimu. Galimybė pasiskolinti apyvartinių lėšų leis verslui ieškoti ir atrasti naujų rinkų, partnerių bei eksporto krypčių“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Į paskolas galės pretenduoti tos įmonės, kurių importo arba eksporto dalis su Kinija 2021 metais sudarė ne mažiau kaip 25 proc. bendros importo arba eksporto dalies.

Paskolos bus teikiamos lengvatinėmis sąlygomis ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui, įskaitant ir paskolos grąžinimo atidėjimo terminą, kuris yra ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos.

Paskolas administruos ir teiks UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

♦

Štai taip, – savo nekompetetingus ir nebrandaus žmogaus vertus veiksmus ši Vyriausybė vadina „principinga mūsų šalies pozicija Taivano atžvilgiu”. Net ne Vyriausybės ar Gabrieliaus Landsbergio pozicija, o Lietuvos. Jie bijo net prisiimti atsakomybę, ją užkraudami visai Lietuvai, kuri su tuo neturi nieko bendro. Lietuvai tenka tik nuostoliai ir ekonominė žala. Ir suprantama kodėl jie bijo – dalis verslų po to sprendimo žlugs.

Įsigilinkite į šį vaikišką A.Armonaitės teiginį: „Galimybė pasiskolinti apyvartinių lėšų leis verslui ieškoti ir atrasti naujų rinkų, partnerių bei eksporto krypčių“. Kai visas verslas buvo kuriamas metų metais ir net dešimtmečiais, orientuojantis į Kinijos specifiką, kainas, verslo sąlygas – jam dabar siūloma paėmus paskolą surasti naujas rinkas ir eksporto kryptis bei adaptuotis ten vos per 2 metus. O po 2 metų nieko neradus – tiesiog likviduotis, nes paskolas reikės grąžinti.

Tiesa, o ką daryti su tomis paskolomis – jos juk nereikalingos gamybai ar paslaugoms vystyti, jei nėra rinkos kur tai parduoti.

Reikia turėti omenyje, kad visas rinkas pasaulyje reikia tiesiog užkariauti, pramušti – jos visos užimtos ir perpildytos, ten vyksta nuožmi konkurencija. Prisiminkime tai, su kuo dažnai susiduriame – kiek yra skirtingų vien dantų pastos arba muilo rūšių gamintojų – tų pavadinimų nesuskaičiuosi ant dviejų rankų pirštų.

Ir tik visiški neišmanėliai gali manyti, jog vien kažkokia 5 mln paskola gali padėti prasimušti kitose rinkose per 2 metus.

Ir visa tai vien todėl, kad URM vadovas užsimanė Lietuvoje įkurti Taivano atstovybę, iš ko Lietuvai nėra absoliučiai jokios, net politinės naudos, nes pats Taivanas save pripažįsta Kinijos dalimi ir į jokią nepriklausomybę net nepretenduoja. Todėl logiškai mąstant – jokios savo atstovybės iš principo turėti negali, kadangi nėra suvereni šalis.

Ir matant tokią politikų sukurtą valstybėje situacija, kurią jie įvardina pačios valstybės sprendimu (vyriausybė save sutapatina su valstybe) – kyla klausimas – kiek žmonės dar tvers visą šią vykstančią fantasmagoriją, kam pirmam nutrūks varžtai ir kas pirmas iš žinomesnių politikų pripažins, kad tai beprotybė ir pasakęs GANA, atsisakys dalyvauti vykstančioje tragikomedijoje.

Ir padės Seimo nario mandatą ant stalo. Nes pasiryžusių kažkam daugiau politikų šiandien tiesiog nesimato, o opozicijos boikotą valdantieji jau apėjo, imdamiesi, galimai neteisėtų manipuliacijų, didindami pagrindinių Seimo komitetų narių skaičių, kad galėtų priimti sprendimus.