infa.lt

Estijos konservatyvioji liaudies partija ir Centro partija, dvi populistinės šalies partijos, jau orientuojasi į 2023 m. kovo mėn. vyksiančius visuotinius rinkimus, nes situacija derybose dėl naujos vyriausybės greičiausiai paliks jas opozicijoje, praneša Euractiv.

Dviejų partijų vyriausybės, dirbusios nuo 2021 m. sausio, kadencija baigėsi birželio pradžioje, kai Reformų partijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas nutraukė bendradarbiavimą su Centro partija dėl ginčo švietimo srityje. Iširus vyriausybei, šalis taip pat turės naują užsienio reikalų ministrą, kuris pakeis Centro partijos atstovę Evą-Mariją Liimets.

Šeštadienį buvo padaryta pažanga formuojant naująją vyriausybę, nes nacionalkonservatyvioji partija „Isamaa”  paskelbė, kad priims premjero pasiūlymą prisijungti prie derybų su Reformų partija ir Socialdemokratų partija (SDE).

Todėl pirmalaikių rinkimų nebus, o kiti rinkimai bus surengti kitais metais. Galima tikėtis, kad nauja vyriausybė bus suformuota iki parlamento vasaros atostogų pradžios ketvirtadienį (birželio 16 d.).

EKRE pirmininkas Martinas Helmė (Martin Helme) pripažino, kad Reformų partijos, socialdemokratų ir „Isamaa” derybos greičiausiai reikš, kad EKRE atsidurs opozicijoje. Pasak jo, vyriausybė su „dviem ekstremistinėmis liberaliomis partijomis” negalėtų „ginti konservatyvių šeimos vertybių ar nacionalinės valstybės principų”, pranešė Estijos naujienų agentūra (ERR).

Šeštadienį kalbėdamas su ERR naujienų tarnyba Centro partijos pirmininkas Jüri Ratas sakė, kad būtų „labai nustebęs”, jei nebūtų sudaryta Reformų, Isamaa ir socialdemokratų koalicija.

Politinis žemėlapis buvo „perbraižytas”, sakė J. Ratasas ir pridūrė, kad artėjančiuose rinkimuose vienintelė „rimta alternatyva” Reformų partijai (ir S. Kallasui) yra Centro partija.

Politinė, ekonominė ir socialinė situacija Lietuvoje, taip pat akivaizdžiai reikalauja pertvarkos valdančiojoje daugumoje, nesusidorojančioje su situacija valstybėje.