infa.lt

Pasaulio visuomenė birželio 30 pažymi kaip Asteroido dieną. Būtent tą dieną prieš 108 metus Sibiro teritorijoje įvyko galingas sprogimas, žinomas kaip „Tunguskos fenomenas“ arba „Tunguskos meteoritas“. Per daugiau nei šimtą metų mokslininkai taip ir nesugebėjo įspėti šio paslaptingo reiškinio paslapties.

Sprogimas įvyko virš taigos Akmenuotosios Tunguskos upės rajone. Jo garsas sklido 100 kilometrų spinduliu ir buvo lydimas liepsnos stulpų bei milžiniškų dūmų debesimi. Liudininkų teigimu, prieš pat sprogimą virš Tunguskos taigos pralėkė akinančiai ryškus kūnas, uždengęs saulės šviesą.

Irkutsko seismografai sprogimą užfiksavo 1908 metų birželio 30 dieną septintą valandą ryto. Pradžioje specialistai pamanė, jog tai žemės drebėjimas, kadangi Irkutsko observatorija yra šalia kalnų masyvo ir tokie reiškiniai čia gana dažni. Tačiau tąkart seismografo įrašai atrodė keistoki. Būdingi zigzagai kartojosi dažniau, nei įprastai, be to buvo dar keletas papildomų zigzagų.

Observatorijos darbuotojai tuoj pat išsiuntinėjo pranešimus vietos korespondentams, kad iš jų sužinotų apie žemės drebėjimą. Atsakymai buvo visiškai netikėti. Daugelis korespondentų tvirtino, jog žemės drebėjimo nebuvo, tačiau girdėjosi kažkokie garsai, primenantys griaustinį ar šaudymą.

Liudininkų pranešimai

Vienas korespondentų rašė, kad maždaug aštuntą valandą ryto jis išgirdo griausmą, kuris darėsi vis stipresnis ir priminė parako sprogimą, kuris peraugo į traškesį, o paskui į gaudesį. Po dvidešimties minučių griausmas nutilo. Autorius taipogi pranešė, jog vienas jo kaimynas matė skrendančią žvaigždę su ugnine uodega, kuri neva nukrito į vandenį.

Kirensko meteorologinės stoties darbuotojas, pamatęs papildomą liniją ant barografo juostos, nusprendė apklausti vietos gyventojus. „Jie sakė, jog po septintos valandos šiaurės vakaruose tartum koks ugnies stulpas atsirado, panašus į ietį. Kai stulpas pradingo, pasigirdo penki stiprūs smūgiai, kaip patrankos šūviai, po to toje vietoje pasirodė tirštas debesis. Po 15 minučių vėl girdėjosi tokie pat smūgiai, dar po 15 minučių vėl pasikartojo“, – prisiminė jis.

Vėliau paaiškėjo, jog žemės paviršiaus sukrėtimą užfiksavo įvairios Žemės seisminės stotys, netgi vakariniame pusrutulyje. Keletą dienų nuo Atlanto iki centrinio Sibiro buvo matyti dangaus švytėjimas.

Kuliko ekspedicijos

Pirmąją ekspedicija į katastrofos vietą buvo pasiųsta praėjus beveik 20 metų po įvykio. Jai vadovavo Leonidas Aleksejevičius Kulikas, kuris buvo itin susidomėjęs tuo keistu dangaus kūnu, gavusiu „Tunguskos meteorito“ vardą. Tyrinėtojai atrado, jog toje vietoje, kur kaip spėjama nukrito meteoritas, dideliame plote yra nuvirtę medžiai. Keisčiausia buvo tai, kad toje vietoje, kuri turėjo būti sprogimo epicentru, medžiai liko stovėti, o meteorito kraterio nebuvo.

Vėlesnės Kuliko ekspedicijos, vykusios nuo 1927 m. iki 1939 m. taip pat nerado jokių meteorito kritimo pėdsakų, nors katastrofos faktai aiškiai buvo matyti. Kulikas bandė rasti meteorito liekanų, kritimo vietą fotografavo iš oro, surinko informaciją iš vietos gyventojų, tačiau apie meteoritą nerado nieko, kas rodytų, jog tai – meteoritas.

Skaičiavimai parodė, jog „Tunguskos meteorito“ kritimas būtų palikęs 200 metrų gylio ir 1000 metrų skersmens duobę. Tokią duobę ir dabar nesunku būtų rasti. Be to, sprogimo epicentre išliko stovintys medžiai – o jie turėtų būti nuvirtę. Beje, jų šakos aplaužytos taip, tartum sprogimo banga smogė į jas iš viršaus.

Pradžioje Kulikas kraterio likučiais palaikė gumburiuotą durpių pelkę ir ėmė ten kasinėti Tačiau nei kasinėjimai, nei gręžimai nedavė jokių rezultatų. Kuliko tyrinėjimai buvo nutraukti 1941 metais dėl karo, tačiau jis iki pabaigos išliko hipotezės, kad Tunguskos fenomenas yra meteoritinės kilmės, šalininku.

Ledo kometa, laivas iš kitos planetos ir kitos versijos

Vis dėl to tuo tyrinėjimai nesibaigė. Po karo pradėtos kitos ekspedicijos į „Tunguskos meteorito“ rajoną. Tyrinėtojai skelbė daugiau nei šimtą įvairiausių įvykio hipotezių – nuo pelkių dujų sprogimo iki svetimos planetos laivo dužimo. Tačiau nė viena jų tiksliai nepaaiškina visų katastrofos ypatumų.

Hipotezes netgi teko klasifikuoti pagal tipą: technogeninės, susietos su antimedžiagomis, geofizinės, meteoritinės, sintetinės ir religinės. Plačiausiai paplitusia versija laikoma kometos sviedinio ar nuolaužos kritimas. Kometos susideda iš ledo ir užšalusių dujų su nedideliu kiekiu kietųjų dalelių – tuo jos skiriasi nuo visiškai kietų asteroidų.

Jei kometos sviedinys lėkė viršgarsiniu greičiu, tai nuo jo skrydžio be abejo turėjo atsirasti balistinės bangos, verčiančios medžius ir skleidžiančios garsus, primenančius griaustinio dundėjimą. Ši hipotezė taip pat paaiškina, kodėl nėra duobės ir nuolaužų – ledinis sviedinys įkaito ir atitinkamame aukštyje akimirksniu ištirpo. Dėl to išsiskyrė didžiulis energijos kiekis prilygstantis branduoliniam sprogimui. Šį paaiškinimą vėliau priėmė daugelis astronomų.

1945 metais TSRS rašytojas fantastas Aleksandras Kazancevas išsakė mintį, jog „Tunguskos meteoritas“ buvo nukritęs ir sudužęs nežemiškos civilizacijos kosminis laivas. Tačiau šią versiją astronomai ir meteoritikos specialistai iš karto atmetė. Žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ pasirodė „triuškinantis straipsnis“, kuriame mokslininkai atmetė kitų planetų teoriją ir tvirtino, jog meteorito krateris greitai bus rastas.

Viena iš alternatyvių „Tunguskos fenomeno“ versijų yra žymaus fiziko Nikolos Teslos atlikti bandymai, sukėlę „Tunguskos meteorito“ efektąPagal šią hipotezę, 1908 metų birželio 30 dieną Tesla vykdė energijos perdavimo oru bandymus. Šią versiją įtikinamesne daro dar ir tai, kad prieš keletą mėnesių iki sprogimo Tesla skelbė, kad žymaus keliautojo Roberto Piri ekspedicijai ruošiasi apšviesti kelią iki Šiaurės ašigalio.

Prie „Teslos“ versijos taip pat prisideda ir faktas, kad fizikas ieškojo „mažiausiai apgyvendintų Sibiro rajonų“ žemėlapio. Įrašai apie tai išliko JAV Kongreso bibliotekos žurnale. Taip pat įdomu tai, jog Kanados ir šiaurės Europos gyventojai danguje buvo pastebėję sidabrinius debesis, kurie pulsavo. Tą patį stebėjo ir bandymų liudininkai jo laboratorijoje Kolorado Springse.

Tunguskos katastrofa iki šiol domina mokslininkus. Daugelis tyrinėtojų mano, kad mokslas susidūrė su kažkokiu žmogui nežinomu unikaliu reiškiniu, kurį dar tik teks išaiškinti. Esminis Tunguskos meteorito prigimties klausimas – jo medžiaginė sudėtis. Visgi iki šiol jokia medžiaga, kurią galima būtų priskirti prie „Tunguskos meteorito“ liekanų, nebuvo rasta.

parengė: Darius Dimbelis

Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį SMS žinute. Jūsų parama mums labai padėtų dirbti toliau..